Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: laivas, Obeltis, siauras, gužutis, kvankšti, pilti, išblįsti, sėkmė.

Antraštė:

laĩvas

Straipsnelis:

(leiu̯-) loiu̯- (laiu̯-?) ‘gelda, vonia’ > ‘luotas, kanoja, laivas’ – lie. laĩvas ‘Schiff’, laĩvė (ir t. t.) ‘valtis, barža’, la. laĩva ‘t. p.’ ir ‘valties formos debesis, laivas, didelis šaukštas (!)’ tarpais laikomas veldiniu, tarpais skoliniu, literatūra – Fraenkel LEW 335 (laĩvas), Vasmer REW II 54 (lojva). S. r. lojva ‘didelio laivo rūšis’ ir r. (dial.) lájba ‘didelis burlaivis’, le. łajba, kurie su lie. laĩvas ir t. t. neturi bendros prolytės, iš tiesų vargiai kas kita nei fino-ugrizmas (finų vot. laiva, estų laev ‘laivas, didelė valtis’, lyvių lā̆ja ‘valtis’, lap. laive ‘laivas’, erca–mordvių luv ‘lopšys’. Bet baltų žodžiai puikiausiai galėtų būti indoeuropietiški, […] man net atrodo, kad fino-ugrų žodžiai galėtų būti pasiskolinti iš baltų.

Šaltinis:

Merlingen 1978, 62

Antraštė:

laĩvas

Straipsnelis:

G. Mustas „Zur Etymologie des finn. laiva, lit. laĩvas ‘Schiff’“ įtikinamai rašo, kad lie. laĩvas, la. laĩva kilo iš finų kalbų, plg. suom. laiva ‘laivas’. Finai laiva gavę iš germ., plg. runų įrašą hlaiwa ‘karstas’, go. hlaiw ‘t. p.’, s. ang. hlāw, hlsew ‘t. p.’. Reikšmių ‘laivas : karstas’ santykis argumentuojamas tuo, kad s. germ. mirusiuosius laidodavo laivuose. Pirmykštė šio germ. žodžio reikšmė galėjo būti ‘gyvenamas namas’.

Šaltinis:

Mažiulis 1958, 223

Antraštė:

laĩvas

Straipsnelis:

Jotvingių ławe ‘valtis, laivas’, plg. lie. laĩvas, laĩvė, la. laĩva (gali būti finizmas).

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 75