Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lakoti, kemzras, bebekénti, -a, -o, kuosas, atidžia, replės.

Antraštė:

lakóti

Reikšmė:

„traukinti pieną su šliužu“

Straipsnelis:

Vokiečių kalbos duomenys padeda paaiškinti lakóti reikšmę ir surasti bendrašaknių leksemų šiam retam lie. veiksmažodžiui išeiti iš izoliuotumo. Vok. kalba turi veiksmažodžių gerinnen „sustingti, surūkti, suklekti, zusammen laufen“, „susitraukti, surūgti, suklekti (apie pieną)“ ir rinnen „bėgti, tekėti, sroventi“, „bėgti; tekėti, bėgti“ priešpriešą. Lie. tokio pobūdžio priešpriešą sudaro lakóti ir lė̃kti (lẽkia, lė̃kė) „skristi, bėgti; smarkiai skubinai eiti, važiuoti, joti“ Vok. semema „rūgti, stingti, klekėti (apie pieną); rauginti, traukinti“ pasirodo veiksmažodžių rinnen ir laufen priešdėlinėse formose, vad., tam tikrais atvejais ji yra išriedėjusi iš reikšmės „bėgti, lėkti, mauti; bėgti, tekėti, sroventi“ (dar plg. šv. löpa „bėgti“, löpna „rūgti, gižti“). Iš čia nebesunku padaryti išvadą, kad lakióti ir lė̃kti ne tik semantiškai (73) giminingi, bet ir pirmasis iš pastarojo kilęs, plg. skalóti (-ója) „skarti, šerpetoti“ : skélti (skẽlia, skė̃lė); platóti (-ója) „kloti, tiesti; (refl.) plėstis, plisti“ : plė̃sti (plẽčia, plė̃tė); kratóti (-ója) „(refl.) drebėti, virpėti, kukčioti“ : krė̃sti (krẽčia, krė̃tė) „drebinti, purtyti“. Tad kad kalbos faktas užfiksuotas [tik Nesselmanno] žodyne, dar nėra pakankamas pamatas jį laikyti realiai gyvojoje kalboje nebuvusiu, pramanytu. V. lakóti Prūsų lietuvių tarmėje veikiai buvo senesnių laikų vedinys, kadangi iš lė̃kti jis pasidarytas su šaknies balsių kaita e : o (> a), kuri yra archaiška [be to, su formantu o < ide. ā < proto ide. -eh₂]. Dėl tos priežasties minėtų vok. veiksmažodžių įtaka galėjo būti daugiau katalizatoriaus pobūdžio – padėjo iš pirminės reikšmės „versti, sulėkti, subėgti, lakinti“ išsikristalizuoti lakóti reikšmei. Ir kiti judėjimo veiksmažodžiai (pvz., bė́gti, šókti, šanki̇̀)... pieno traukimo resp. gižimo, rūgimo reikšmę yra taip pat turėję Prūsų lietuvių tarmėse ir pateko į to krašto žodynus: pienas sušoka, sukreka, subėga R 293, Mž 392 ir kt.

Šaltinis:

Karaliūnas 1991, 72-73