Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lakus, baladoti, bambalas, baudinti, spulenti, burvis, dirti, deru, dyriau, irštva, brizgilas, duoslus, vėjas, gužėti, bambti, žultis, svirsnis, šutvininkas, vaikščioti, rekešys, stungis, įtaiga, atsikvėsti, skėtronas, pobūvis, skerdžius, skrumstus, kuzas, šiupti, kiek, pažagas, sėbras, pirka, ešooklė, gaužė.

Antraštė:

lakùs

Reikšmė:

kuris lengvai, greitai skrenda, lekia; eiklių kojų

Straipsnelis:

Lie. lakùs ‘kuris lengvai, greitai skrenda, lekia; eiklių kojų’, plg. variantus laknùs ‘kuris ganant vis lekia; laksto’, lakstùs, laksnùs, lekus, lėkus. Nepriesaginio a laipsnio vokalizmo veiksmažodžio nėra, vartojami tik priesaginiai lakiója, (-iójo, -ióti), lãksto (-lãkstė, -lakstýti) [juo pamatuotas lakstùs], laksnója (-ójo, -óti) [juo pamatuotas laksnùs]. Dėl šaknies vokalizmo plg. lakà ‘plyšys bitėms iš avilio išlėkti’, lãkas ‘plyšys bitėms išlėkti’. Lie. lekus, lėkus turi savo vokalizmą pagal lie. lẽkia. Taigi iš visų būdvardžių variantų izoliuoti priesagos ir vokalizmo atžvilgiu yra lakùs ir laknùs.

Šaltinis:

Vanags 1994, 35