Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lapenti, bruzgėti, bruzga, tarba, rūškanas, pumputis, mildus, toli, grumenti, kaulis, apsibrindoti, šlejeris, gumė, gurinys, vežą, taukai, kirnynė, tvinti, lėlyvas, drebulė, grezna, vietovardis, raidė, pėlčius, skydas, akuotas.

Antraštė:

lapénti

Straipsnelis:

Germ. lap-a- ‘sriaubti, šliurpti, schlürfen’ (s. v. a. laffan ‘schlürfen, laižyti, lakti’) [323] be jokios abejonės lygintinas su vakarinėse ir rytinėse kaimynų kalbose fiksuojamu veiksmažodžiu lab- ‘laižyti, lakti, lecken’, t. y. lo. lambō ‘lecken (apie šunį, žmogų, upę, tėkmę, ugnį)’ ir perkeltine prasme ‘myluoti, glamonėti’, s. sl. lobъzati ‘(pa)bučiuoti’. Variantai, kurie laikytini esą pamatuoti lap-: lie. lapénti ‘godžiai ryti, springti, godžiai gerti (ypač apie šunį)’, arm. lapʿem ‘laižau, lecke’. Dar tolimesnis variantas yra lak-; veiksmažodis su išplėstuku, reiškiantis ‘laižyti, lakti’ yra leigh-.

Šaltinis:

Seebold 1970, 324

Antraštė:

lapénti

Straipsnelis:

Gr. λάπτω ‘lakti’. Ekspresyvus žodis, kuris gali remtis onomatopėja ir gretintinas su alb. lap ‘ryti’ (kalbant apie šunis, kates ir t. t.) slavų kalbose galbūt su r. lópati ‘ryti’, lie. lapènti (kalbant apie kiaules). Ide. lūpinis skardusis turbūt yra s. ang. lepian, s. isl. lepia ‘lakti’ ir su nosiniu infiksu lo. lambō. Aspiruotas duslusis arm. lapʿem, gr. λαφύσσω. Kitą etimologiją pateikė Schulze, Kleine Schriften, 372, primenant lie. làkti, r. lokáti, kurie gretintini su λάψω, ἔλαφα atstatant labioveliarinį, bet šiuo atveju λάπτω būtų antrinis, kas yra galima.

Šaltinis:

Chantraine DEG III, 620