Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lapus.

Antraštė:

lapùs

Reikšmė:

išlepęs, mėgstantis patogumus, skanų valgį; išdidus

Straipsnelis:

Lie. lapùs ‘išlepęs, mėgstantis patogumus, skanų valgį; išdidus’, lapnùs ‘t. p.’, lepùs ‘t. p.’, lepnùs / lẽpnas ‘t. p.’, la. lepns ‘stolz, hochmüttig; prächtig, herrlich’, lie. lepšnùs ‘lepnus’: la. lêps ‘plump, ungeschicht im Gehen; schwächlich’. Variantas su a laipsniu lapùs neatskiriamas nuo lãpas, la. lapa ‘t. p.’, kurių pirminė reikšmė buvo ‘nuplėštas, nuskintas’ iš vksm. bl. *lep- ‘plėšti, skinti’; plg. ir ide. *leu- ‘t. p.’ : got. lauf, šv. löf, s. ang. léaf ‘lapas’ - ‘nuskintieji, nuplėštieji’ buvo vartojami kaip pašaras (Drosdowski 1963, 389). Pirminė lapùs reikšmė buvo turbūt ‘kuris skina, plėšia (lapus)’ > ‘kuris renkasi valgį’ > ‘mėgstantis skanų valgį’. Sinchroniškai lapùs savo šaknies vokalizmu yra izoliuotas. Variantus su e laipsniu lepùs, lepnùs / lẽpnas, lepšnùs, la. lepns paremia veiksmažodžiai lie. lem̃pa, lẽpsta (lẽpo, lèpti) ‘darytis lepiam, išpaikusiam; vysti’, la. lepu, lepstu (lepu, lept) ‘t. p.’. Variantą la. lêps pamatuoja lêpstu (lêpu, lêpt), lie. lė̃psta (lė̃po, lė̃pti) ‘glebti, vysti; svirti, linkti žemyn’. Lie. lepnùs neseniai gavęs u-kamieno formą vietoj o-kamieno. Lie. lapnùs tikriausiai turi šaknies a iš lapùs, o priesagą –n- iš lẽpnas / lepnùs. Taigi iš visų variantų seniausi laikyti lapùs.

Šaltinis:

Vanags 1994, 35–36