Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: laužas, rudagalvė.

Antraštė:

láužas

Reikšmė:

krūva nulaužtų šakų

Straipsnelis:

E. Fraenkelio žodyne lie. láužas gretinamas su tariamu r. lovža ‘Haufen, Zweige, Äste, Späne, die beim Holzfällen zurückbleiben’. Tačiau r. lovža nėra iš tikro r. kalbos žodis, o baltizmas, žr. Vasmer Russ. Et. Wrtb. II 51. Plg. r. kovš ‘Schöpfkelle’ iš lie. káušas ‘t. p.’ ir kt.

Šaltinis:

Skardžius 1959, 438

Antraštė:

láužas

Straipsnelis:

Baltų kalbose turime penkis pavyzdžius (plg. Illicz-Switycz 71–72 ir 86), kuriuose kirtis į akūtinę šaknį neatitraukiamas. Keturi šaknyje turi erət iš erHt tipo junginį. Vedų logáḥ [‘nuolauža; žemės sklypelis’] lyginant su la. laûzs, lie. láužas 3 akcentine paradigma.

Šaltinis:

Milewski 1966, 115

Antraštė:

láužas

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. лоўж (kilm. лаўжа́) ‘žabų krūva; (suversta) krūva, malka’ ДС II 99 t., plg. БРС 424; Fasmerio aiškinamas ло́вжа ‘šakų, skiedrų krūva, liekanti po miško kirtimo’ irgi, matyt, laikytinas baltarusių (ne rusų) žodžiu. Iš lie. láužas ‘krūva žabų, virbų, šakų, medgalių; suversta kokių nors netikusių, sulaužytų daiktų krūva’, žr. Blesė StB V 15, Fasmeris ЭСРЯ II 509 (vargiai teisus Frenkelis LEW 347, ловжа lygindamas su lie. laužas kaip giminišką žodį).

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 64

Antraštė:

laužas

Straipsnelis:

žr. pelkė

Šaltinis:

Черепанова 1973, 72

Antraštė:

láužas

Reikšmė:

Haufen abgebrochener Zweige

Straipsnelis:

žr. laužti

Šaltinis:

Lipp 2009a, 13

Antraštė:

láužas

Straipsnelis:

Lie. (i)au > br. о(ё) atvejai: br. ложавiско ‘kiaulių migis; vištų gūžta smėlyje’ giminiškas su lie. láužas > лаўж > лоўж > лож + br. -авiско, plg. dar ло́ўжышча ‘netvarka, laužas’, лaўжы́шча ‘vilkų guolis; vieta, kur kieno gulėta’.

Šaltinis:

Grinaveckienė, Mackevič 1989, 71, 78