Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: laumė, bernadynas, gykaruoti, marmalas, klastas, kurpius, jausmas, vaseris, pelenas, guzikas, tvankas, aniolas, gamulys, delgena, sargas, saitai, tvanka, godyti, kuodas, spelti, budnus, sarpus, glitus, tinti, liki.

Rezultatai

Antraštė:: laumė
Straipsnelis:: Lie. laumė, la. lauma, galbūt giminiški s. sl. loviti ‘griebti, čiupti’.
Šaltinis:: Buck 1949, 1500

Antraštė:: laũmė
Straipsnelis:: [442 išnaša:] Kai kurių mokslininkų keliama mintis, kad lie. laumė < *lou(dh)-mē [Gāters KZ 73, 1955, 52–57; Fraenkel 1962, 345–346; Pellegrini-Prosdoximi II 133].
Šaltinis:: Szemerényi 1977, 110

Antraštė:: laũmė
Straipsnelis:: Jotvingių łauma ‘laimė’, plg. lie. laũmė ‘mitologinė būtybė, tėvams sukeičianti vaikus, juos globojanti, lemianti jų ateitį ir pan.’, la. laũma ‘skraidanti burtininkė, ragana’. Galbūt suplakta į vieną laumė (lauma) ir laimė (laima), plg. lie. láimė, láima, la. laĩme, laĩma.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 75

Antraštė:: laũmė
Straipsnelis:: [Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. лаўма, лэўме ‘laumė, ragana’ Vidugiris LKK VIII 237; r. trm. лау́ма ‘ragana’ Fasmeris ЭСРЯ II 467 < lie. laũmė (plg. ir la. laũma).
Šaltinis:: Urbutis 1969a, 64

Antraštė:: laumė̃
Straipsnelis:: Pelegrini-Prosdocimi, Ling. Ven. II, 1967, 131–3, aiškina Louderai, pateikdamas (132) ’Ελεύθερος kaip Dyonisos ir Zeus epitetą. Jis lygina (133) lie. Laumė̃ (žr. Fraenkel LEW 345), laũmė, la. laũma. Jie yra giminingi su lie. liáudis ‘paprasti žmonės’. Reiktų paminėti, kad iau yra iš *eu.
Šaltinis:: Hamp 1998a, 58

Antraštė:: laũmė
Straipsnelis:: [Pristatoma mitologinė leksika – žodžio baũbas atitikmenys lie. kalboje.] Lie. laũmė, lomė̃ (plg. lomė̃s júosta ‘laumės juosta, vaivorykštė’) gali būti tos pačios kilmės kaip ir žem. lãmis ‘pastumdėlis, ištižėlis’, lãmė ‘apsileidėlis’, lãmažis ‘tinginys, laužas’, kurie sietini su lamė́ti ‘lūžti’, lamóti ‘galmžyti; grobti, glemžti; godžiai valgyti ir kt.’, lómyti ‘ryti, kimšti’, lamžúoti ‘niukyti; laužyti; myluoti, glamonėti; godžiai valgyti’. Greta laũmės yra vksm. laumóti ‘godžiai valgyti, ryti’, laũminti ‘tingiai eiti; negražiai rengtis; sunkiasi kelti, vilkti’. N. Mikhailovo (2000, 194-196) nagrinėjama folkloro formulė laũmė (láimė) lė́mė kai kur vak. aukštaičių šnektose skambėjo lomė̃ lė́mė. Gali būti, kad čia yra ne atsitiktinis fonetinis panašumas, bet dėsninga balsių kaita: laménti, lamóti, lãmis (: lémti, lė́mė, pa-lìmo) : lomė̃. Kita vertus, greta laũmas ‘nerangus žmogus’ yra laũras ‘niekam tikęs žmogus’, laũrė ‘silpnaprotis’, laũšas ‘puskvailis’, kurie sietini su pralaũrinti ‘pramušti, praskelti’, laũšinti ‘lėtai eiti; storai rengtis, tūlotis’, laušúoti ‘glamžyti; mušti, niurkyti’. Taip pat laũšas sietinas su lū́ša ‘apsileidėlis, tinginys’, lū́šytis ‘muturiuotis, gaubtis’, tos pačios šaknies yra ir lúošas ‘šlubas’, lùišas; plg. dar luĩnas ‘baužas, buolas; šlubas’ ir lùina ‘tinginys’, lùinaka ‘žioplys, ištiža’ ir luinóti ‘klampoti, muturiuotis’ (daugiau faktų žr. Būga 1958, 298t.). Laũšas, lū́ša semantiškai artimi žodžiams su ž, plg. láužas ‘apsileidęs žmogus, tinginys’, lū́ža ‘silpna, sena moteris’, kurie susiję su láužti, lū́žti. Taigi pavyzdžiuose įžvelgiama reikšmė ‘lenkti’, dažnai siejama su tingėjimu, apsileidimu, ištižimu (Urbutis 1972, 209-210), o laũmė yra nevikri, nedaili, galbūt apsimūturiavusi būtybė.
Šaltinis:: Jasiūnaitė 2000, 177-178

Antraštė:: Laũmė
Straipsnelis:: [Aptariami ide. dariniai su priesaga *-bʰo-. Daiktavardžiai, nesusiję su spalvas reiškiančiais būdvardžiais:] *lóm-bʰah₂ ‘female water spirit’: gr. νύμφη ‘nymph’ (> lo. lumpa ‘id.’, lympha ‘clear water’), s. i. Rámbhā ‘name of a water nymph’ ~ lie. Laũmė ‘water fairy’, s. alb. lumet ‘the fairies’ ~ ‘to enchant, bewitch’, plg. Hyllested, Fs. Rasmussen, 2004, 219–233.
Šaltinis:: Hyllested 2009, 204