Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lebeda, klimpti, kempenė, uždėti, ingsti, giminė, kataras, grumsnoti, burtai, doduoti, vienakas, kulšnis, kulkšnis, luknas, kėsti, kėtoti, vasardrungnis, atšlainis, dušenti.

Antraštė:

lẽbeda

Straipsnelis:

lā̆b-, lē̆b-, lōb-, sl- ‘vangiai, suglebusiai nukarti’ (Walde-Pokorny II, 431 tt., Pokorny IEW 655t.) : lo. lābō ‘siūbuok’, lābor ‘slysk, leiskis, paklysk’ […]; gr. λωφάω ‘palik, nustok; pailsėk; leisk nustoti; išlaisvink’ (< (s)lāb- arba (s)lōb-); isl., norv. lapa ‘suglebus pakibti’, isl. lapi ‘homo sui negligens’, v. v. a. erlaffen ‘nusilpti’, n. v. a. laff ‘suglebęs, pavargęs’, čia ir su geminata s. isl. leppr ‘skuduras, suktukas’; s. saks. lappo ‘kampas, skuduras (Zipfel, Lappen)’ ir t. t., vok. ž. laps, schlaps, lapp ‘kvailas žmogus’, n. v. a. Laffe (*lapan-); go. slēpan, s. saksų slápan, s. v. a. slâfan ir t. t. ‘miegoti’, s. isl. slápr ‘nešikas’, v. v. ž. slap, s. v. a. slaf(f-), žem. v. a. schlaff, isl. norv. slapa (=lapa) ‘suglebus karoti’; geminuoti s. isl. slappi ‘ilgas, sulinkęs žmogus’, šved. slapp ‘neturtingas, vangus’; lie. slõbti ‘silpnėti’, lie. žem. slãbnas, ryt. lie. slãbnas ‘silpnas’, la. slābêt ‘griūti’ (apie sutinimą, skaudulį); iš baltų dar (pagal Fraenkel LEW, ne pagal Walde-Pokorny ir Pokorny IEW): lie. lẽbeda ‘išpleręs, vangus žmogus, skuduras’, lebẽdyti ‘prastai dirbti’, lẽberis ‘nerangus’ ir t. t., la. lebeze ‘netvarkingas žmogus’, ļeberis, ļebene ‘netvirtas žmogus’ […] Fraenkel sugretina dar s.-kr. lebètati ‘svyruoti’, lèbdjeti ‘kalbėti’), plg. ir lie. lùiba, luibà ‘liurbis, žmogus be energijos’ (pagal Būga prie lie. láikas, líebas ‘lieknas’): „Diftongas ui kaip ir kitais atvejais pasirinktas dėl niekinamosios reikšmės“, Fraenkel LEW 330; s. sl. slabъ ir t. t. ‘silpnas’.

Šaltinis:

Merlingen 1978, 48