Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
leliúoti
Straipsnelis:
[Norint nustatyti bendras baltų–slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų ir slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] lelēi̯ō ‘supu’ : lie. leliúoju lyginimas su r. leléju žymia dalimi yra atsitiktinis: onomatopėjinis lie. veiksmažodis yra tiesiogiai susijęs su jaustuku čiùčiuo lèliuo, lydinčiu vaiko supimą. Greta čia pateiktos veiksmažodžio formos yra kelios kitos, kurios padarytos panašiu, bet skirtingu būdu: lelióju ‘džiaugsmingai sušunku’ [250], lalù, lalė́ti ‘kelti riksmą’, lalúoju ‘dainuoju lalala’. Ir kitose ide. kalbose netrūksta panašiai sudarytų garsų pamėgdžiojamųjų žodžių, pvz., gr. λαλεῖν, lo. lallāre, panašiai s. i. ir t. t. (plg. Pokorny 650).
Šaltinis:
Safarewicz 1967, 250–251

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas