Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: lemti, anūkas, sanuoti, bušis, tarpas, arykštė, luginti, bimbilas, lukšas, pašinti, balgans, kūlė, grumšterėti.

Rezultatai

Antraštė:: lémti
Reikšmė:: fügen, bestimmen, bescheiden
Straipsnelis:: žr. lemežis
Šaltinis:: Gołąb 1982, 129–130

Antraštė:: lémti, lẽmia
Reikšmė:: iš anksto skirti (likimą), būti priežastimi, nustatyti, paskirti, bestimmen, bescheiden, entscheiden
Straipsnelis:: Germ. lemp-a- ‘tikti, pritikti, derėti, passen’ (s. ang. limpan ‘įvykti, atsitikti, išeiti, būti paskelbtam, ergehen’, s. v. a. limpfan ‘passen, tinkamam būti’) [330] neturi jokios etimologijos. Galbūt laikytinas priebalsiniu formantu išplėsta lytimi ir sietinas su lie. lemiù, lémti ‘iš anksto skirti (likimą), būti priežastimi, nustatyti, paskirti, bestimmen, bescheiden, entscheiden’.
Šaltinis:: Seebold 1970, 330–331

Antraštė:: lémti
Straipsnelis:: Šalia čekų ir slavų kalbų izoliuotų tarminių žodžių, turinčių baltiškus atitikmenis, V. Machekas yra nurodęs valašų (валашск.) (rytų Moravija) lomiti ‘nustatyti’ (pvz., kam nors bausmę), kuris skiriasi nuo lomiti ‘frangere’, bet yra giminiškas su lie. lémti, la. lemt ‘nustatyti, paskirti’ [Machek 1958, 170].
Šaltinis:: Непокупный 1976, 20

Antraštė:: lem̃ti
Straipsnelis:: [Aptariami bl. Cē̆m tipo veiksmažodžiai]. Lie. lem̃ti ‘linkti, lūžti’, la. lèmt < rytų bl. *lē̆m-/*lim- ‘lemti, spręsti’ (*laužti), plg. trm. lémti ‘kišti, karti (liežuvį)’ KN 267, kuris gali būti susijęs su lemti ‘skirti likimą, spręsti’. Jų prūsiškas atitikmuo – lembtwey, limtwei ‘laužti’, limatz, lymutz, līmauts ‘laužė’. Jie kilę iš bl. *lē̆m-/*lim- ‘lenkti, laužti’ < ide. *lem-/*lm̥- ‘lenkti, laužti’ (1 *lem- ‘zerbrechen; zerbrochen, weich’ Pokorny 674; *lemH ‘brechen’ LIV 370; *lem- ‘(sa)lauzt, (sa)lūzt; salauzts, mīksts’ Karulis 1, 514 (jis ide. *lem- kildina iš šaknies *el- ‘lenkti’, atstatydamas *el-m-: *l-em-); bl.-sl. *lem- (: *lim-) ‘laužti’ suponuoja ide. dial. *lem- ‘laužti’ Mažiulis 63; *lem-/*lom- ‘ломать’ Levickij 136). Kitose kalbose išlikę tik vediniai, pvz., slavų ir germanų priesaginiai iteratyvai: s. sl. lomiti, lomljǫ, r. ломить, ломлю, le. łomić, lomię ir kt., s. isl. lemja ‘mušti, daužti’ ir įvairūs jų vardažodiniai vediniai (iš germ. *lam- ‘sulaužytas’ Levickij 136). Taip pat giminiški vardažodžiai gr. νωλεμές, -έως ‘unermüdlich (nepavargstantis)’, ven. MN lemetor, alb. lemë, geg. lamë ‘Tenne, Ölmühle (grendymas, aliejaus spaudykla)’ (= r. лом), gal ir semantiškai nutolę keltiški giminačiai s. air. ro-la(i)methar ‘wagt (drįsta)’, kimrų llafasu ‘wagen (drįsti)’, v. air. laime ‘fade, töricht, impotent (lėkštas, nevykęs)’ ir kt. (žr. Pokorny 674). Nors V. Mažiulis, pritardamas Ch. S. Stangui (Stang LS 33), bl.-sl. *lem/*lim-) ‘laužti’ drauge su germ. (adj.) *lam- ‘(ap)laužytas’ ir pan. laiko „eksliuzyvine protobalt.-sl.-germ. leksine bendrybe“ (Mažiulis 62, 63 ir lit.; pan. ir Vovk. 45–47). Semantinė raida galėtų būti: ‘lenkti’, ‘laužti’ → ‘atlaužti, atidalyti, atskirti’ > ‘(pa)skirti kam kokį likimą, lemtį’ (plg. Mažiulis 3, 63). Be to, baltų tautose likimas (dievų lėmimas) buvo simboliškai žymėtas sulaužant kokį pagaliuką, todėl, Karulio manymu, reikšmė galėjo formuotis ‘lauzt’ → ‘mainīt uzskatu, izškirties par ko’ → ‘noteikt, spriest’ (Karulis 1, 414).
Šaltinis:: Kaukienė 2007, 211–242