Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lentas, iekas, žvairus.

Antraštė:

leñtas

Reikšmė:

lėtas, ramus, nuolankus

Straipsnelis:

Lietuvių tarmių būdvardį leñtas ‘lėtas, ramus, nuolankus’ R. Trautmannas gretino su danų kalbos žodžiu lind ‘lankstus, minkštas, malonus’ ir lotynų lentus ‘lankstus; lėtas, ištižęs; ramus’ [Festschr. A. Bezzenberger 1921, 167–168]. K. Būga dėl dusetiškio tarimo l\'ė̃ntas paneigė tokį gretinimą ir paskelbė šį žodį esant nelietuviškos kilmės, plg. le. lenty, kuris esąs iš lo. lentus (RR II 105). Jam pritarė Fraenkel LEW, 358. Tačiau lenkų lenty paplitimas – tai „polszczyzna litewska“ žodis – verčia abejoti jo kildinimu iš lo. lentus. Reikia pritarti I. Adomavičiūtei (Kalbotyra 34 (2), 82), kad tai yra lenkų kalbos lituanizmas. Jam pradžią bus davęs lietuvių tarmių būdvardis leñtas resp. lė̃ntas. Šis savo ruožtu laikytinas lie. lė̃tas perdirbiniu su n ir minkštuoju l iš le. leniwy ar br. лянiвы. Įdomu, kad rytų aukštaičiai šio žodžio vokalizmą daug kur priderino prie leñgvas, leñkti, sleñkstis, lentà ir pan. tarminio tarimo, plg. liñtas Anykščiai, l\'ọñt\'s Pušalotas. Tai būdingas praeityje buvusių labai sudėtingų kalbinių kontaktų Lietuvoje liudytojas.

Šaltinis:

Zinkevičius 1986a, 28

Antraštė:

lė̃ntas

Straipsnelis:

žr. lentas

Šaltinis:

Zinkevičius 1986a, 28