Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
liáuti
Reikšmė:
nustoti, nutraukti, pabaigti
Straipsnelis:
žr. lėveris
Šaltinis:
Vanagas 1986, 48
Antraštė:
liáuti
Straipsnelis:
Vietoj J. Pokorno (Pokorny, J.: Idg. etym. Wrtb. Lief. 1–11 [bis taus-] 1948–1957, 946, 18) žodyne pateiktos lie. lyties veikiau teiktina lie. pa-liáukis ‘Wamme des Rindes’ (Fraenkel, Lit. etym. Wb. 362a). Žodynuose minėtas lie. žodis paprastai gretinamas su gr. λαυκανίη. Dėl fonetikos, E. Fraenkelio nuomone, toks bl. ir gr. leksemų siejimas nepamatuotas. Lie. paliáukis, paliaukỹs (m.) ‘Wamme beim Halsdrüse’. Lie. liaukà ‘Drüse’ sietinas ne su liaũkti ‘tekėti, prakiurti, rinnen’ (taip – E. Fraenkel), o veikiau kaip *lēu-kā (maždaug reikštų ‘die Lochere, Weidie’) su lie. liaũnas, liáunas ‘lässig, biegsam, gelenkig’ (‘*losgelassen’, Fraenkel 362b45) ir toliau su liáuti ‘aufhören’, go. fra-, galēwjan ‘verraten’ (‘*verlassen’), č. s-leviti ‘nachlassen’, ukr. lívkyj ‘locher, lose’ (1 *leu-, kas 682, 36 siejama su *(s)leu- ‘schaff’).
Šaltinis:
Knobloch 1959, 41
Antraštė:
liáuti
Reikšmė:
ab-brechen, aufhören
Straipsnelis:
žr. liūnas
Šaltinis:
Schall 1966, 23
Antraštė:
liáuti
Straipsnelis:
[Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *˚eu-, *˚eHu-, *˚euH-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio i̯e/o-prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Aoristinė šaknis ryškiausiai pastebima pamatinio laipsnio bl.-sl. aoristo-bendraties kamienuose: lie. liáuti, liáuja, lióvė, la. ļaũt, ļaũju,ļavu (ē) ‘leisti’; pr. au-lāut ‘mirti’. Ide. *leu-H (bl.-sl. inf. *leuH-téi) ‘at(si)rišti, paleisti’ (LIV, 417, dar žr. Smoczyński 2003, 72ff.; 2005, 36): s. i. lunā́ti, lunoti ‘(per)pjauti’ (Br.+); gr. λύω ‘at(si)rišti, paleisti’; lo. luō, -ere ‘(už)mokėti’, so-luō, -ere ‘at(si)rišti, paleisti’; toch. luā- ‘siųsti’. Pr. inf. aulāut (*aul̕ aūt) rodo, kad lie. liáuti, la. ļaũt – senos formos.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2011b, 214–215

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas