Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: liūbėti, tuktas, ranka, ašokliai, blinda, maurė, skrieti.

Antraštė:

liūbė́ti

Reikšmė:

būti įpratusiam, mėgti, gebėti

Straipsnelis:

R. любить, люблю ‘mylėti, mėgti’, s. sl. ljubiti, ljubljǫ, ljubiši, le. lubić, lubię, luž. lubić ‘давать обет’ ir kt. (< adj. l’ubъ, s. sl. ljubъ ‘mielas, malonus’). Lietuvių kalboje turime skolinių lie. *liū̃byti (le. lubić) ‘mėgti’, adj. *liūbas ‘mielas’ (le. luby, br. любый). Tačiau lie. liubė́ti, liùba; liūbė́ti, liū́ba / -i; liuobė́ti, liúoba / -i ‘1. būti įpratusiam, mėgti, gebėti; 2. pagalbinis veiksmažodis būtajam dažniniui laikui sudaryti’ LKŽ skoliniu nelaikomas. Matyt, nemanoma, kad skolinys būtų vartojamas kaip pagalbinis veiksmažodis žemaičių tarmėse. Veiksmažodis liūbė́ti (liuobė́ti, liubė́ti) struktūriškai smarkiai skiriasi nuo slavų veiksmažodžių, todėl laikytinas struktūrine baltų inovacija (t. y. struktūra -ė́ti, -a, -ė́jo), o šaknis *ljū̆b- greičiausiai paskolinta iš slavų kalbų, nor gali būti paveldėta iš ide. prokalbės.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 135–136