Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: liūg(n)as, jis, ji.

Antraštė:

liū̃g(n)as

Straipsnelis:

Žr.: lūgóti.

Šaltinis:

Jēgers 1958c, 66–69

Antraštė:

liū̃g(n)as

Straipsnelis:

[Giminiškų kalbų pelkių pavadinimų sistemos dėl genetinių ryšių, dėl panašių tipologinių tendencijų iš dalies suartėja:] Prasl. *luža (ž. luž. łuža ‘bala, pelkė’, č. louže ‘t. p.’, r. tarminis лу́жа ‘stovintis vanduo’, лу́жина ‘žema, drėgna vieta’, slov. lúža ‘bala’, [133–142] – lie. liū̃g(n)as ‘pelkė, bala’.

Šaltinis:

Куркина 1967 (1969), 133–143

Antraštė:

liū̃g(n)as

Straipsnelis:

La. luga ‘pelkėta masė apaugusiame, užžėlusiame ežere’, su kitu balsių kaitos laipsniu lie. liū̃gas, liū̃gnas, liū̃ginas, liūgýnas, prasl. *luža (< *loug-i̯a), r. лужа ‘bala’, s. bulg. (Joan Exarch) luža, slov. lúža, s.-kr. lȕža, s. č.-slovk. lužč ‘bala, pelkė’, č.-slovk. louže ir t. t. – visi turi ide. šaknį *leug- : *lū̆g- [Trautmann, BSW 163; Vasmer, REW, II 66; Fraenkel, LEW 379].

Šaltinis:

Duridanov 1969b, 44