Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
liū̃nas
Straipsnelis:
[Priminsiu tie le. kalbos baltizmai (žr.: Лаучюте Ю, Словарь балт. в сл. яз., Л., 1982), kurie fiksuojami jau s. le. kalboje:] lun (p. 32) ‘permirkusi, šlapia žemė, pieva’: 1618 – lie. liū̃nas.
Šaltinis:
Safarewicz 1983, 350
Antraštė:
liūnas
Reikšmė:
moorige, sich bewegende Stelle
Straipsnelis:
Tam tikri vietovardžiai (pvz., la. Lêvenis, lie. Lėvuõ ir kt.) sietini su apeliatyvais la. levens resp. lèvenis = lie. liūnas ‘moorige, sich bewegende Stelle’; dial. ļevens, levers ‘schlammiger Ufersaum eines morastigen Sees’ (Būga RR II 298); pa-levene ‘einschießende Stelle im Sumpf; überhangender Uferrand’. E. Fraenkelis sieja su žodžiais lie. liáuti, pa-liáuti ‘ab-brechen, aufhören’ ir láužti ‘brechen’ (LEW 362 f.). Būga kildina iš ide. *lev-, *lēv- ‘brechen’. Dėl semantikos galima palyginti sl. lom ‘Bruch, Sumpf’ ir v. ž. brook ‘Bruch, Sumpf’.
Šaltinis:
Schall 1966, 23
Antraštė:
liū́nas
Reikšmė:
linkstanti, linguojanti paviršiaus pluta prie pelkėjančių vandenų; klampynė, marmalynė
Straipsnelis:
žr. luknė
Šaltinis:
Urbutis 1972e, 208–209

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas