Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: linguoti.

Antraštė:

lingúoti

Straipsnelis:

žr. lengė

Šaltinis:

Duridanov 1969b, 44

Antraštė:

lingúoti

Straipsnelis:

[Manoma, kad šios izoglosos bendros tik bl. ir toch. kalboms:] Toch. A länk- ‘kabėti, kyboti, būti pakabintam, nukarti (žemyn)’, B läńk- atitinka lie. lingúoti, la. li̇̃gúot.

Šaltinis:

Иванов 1986 (1988), 57

Antraštė:

lingúoti

Straipsnelis:

[Pr.] lingo E 447 ‘balnakilpė’ : nolingo, lie. lingė ‘Schaukelstrick’, lingúoti, la. li̇̃guot (taip teigia Pauli, Beiträge zur vergleichenden Sprachforschung, VII, 162).

Šaltinis:

Endzelīns DI, IV (2), 252

Antraštė:

lingúoti

Straipsnelis:

S. i. leksema liṅga- ‘ženklas, požymis, žymė, emblema, membrum virile’ neturi patikimos etimologijos (žr. Mayrhofer EWA, XIX, 101). Čia mums pagelbės v. kamienas liṅg-, kuris reiškia: 1) ‘eiti’ (galima spėti, kad turima galvoje neįprasta eisena, plg. s. i. laṅga ‘šlubas’, ati-laṅg- ‘šlubuoti’); 2) ‘spalvinti’ (matyt, įvairiomis spalvomis); 3) ‘kaityti (pridėti fleksijas) daiktavardį priklausomai nuo jo gramatinės giminės’. Manome, kad leksiniu-semantiniu požiūriu liṅg- yra vientisas, ir esminis šio kamieno požymis yra nusakyti nukrypimą nuo normos (neutralios būsenos), įvardyti įvairumą (margumą). Atsižvelgiant į kitus elemento liṅg- vartojimo atvejus, spėjame, kad liṅg- reikštų ‘suptis, siūbuoti(s), mojuoti’ ir pan. S. i. kamienas liṅg- (mūsų pasiūlytomis reikšmėmis) turi paraleles bl. ir sl. kalbose, plg. lie. lingúoti, liñginti ‘eiti svyrinėjant’, língti ‘silpti’ (plg. su kitu vokalizmu – lie. lungúoti ‘siūbuoti(s)’, lùnginti ‘mojuoti’), la. li̇̃gât ‘siūbuoti(s), svyrinėti’ [133], r. лягать, лягáтсья ‘siūbuoti, mosuoti, plevėsuoti’. Šios bl., sl. leksemos (skirtingai nei izоliuotos s. i. liṅg-) įeina į plačias žodžių grupes, kur gali pasitaikyti reikšmių, kurios nebūdingos s. i. leksemai, plg. lie. lingýnas ‘klampi vieta, pelkė’, léngė ‘įduba, žemuma’ (lie. Lángabalė, la. Lànga ir kt. pvz.), r. trm. ля́га ‘pelkė, klampynė’. Semantiškai motyvuojant žodžius, kurie reiškia ‘ženklas’, dažnai vartojamas toks žymėjimas, kada ženklu laikoma tai, kas pakabinta ant aukšto, vertikalaus daikto, ir paprastai plevėsuoja, plazda [134], plg. r. флаг лягается (t. y. развевается по ветру); r. ляг- < sl. *lęg- < ide. *leng- / *ling-. Tuo tarpu lietuvių leksemos siejasi su tuo objektu (ilgas vertikalus daiktas), prie kurio tvirtinamas kas nors plevenantis, plazdantis ir pan.: lie. lìngė, lingỹnė ‘kartis lopšiui pakabinti’.

Šaltinis:

Топоров 1982 (1985), 132–135

Antraštė:

lingúoti

Straipsnelis:

Fasmeris, pateikdamas r. trm. leksiką, į savo žodyną neįtraukė r. trm. лягать ‘supti, siūbuoti’, kurį atitinka lie. lingúoti, la. līguôt, ligât.

Šaltinis:

Откупщиков 1984 (1986)b, 193