Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
lizdas
.
Rezultatai
Antraštė:
lìzdas
Straipsnelis:
[…] ide.
ni-zd-os
,
-om
<
ni – sed-
‘vieta nutūpti’ – s. i.
nīḍáḥ-
,
-m
‘ramybės vieta, paukščio lizdas’, arm.
nist
‘būstas, rezidencija’, kymrų
nyth
‘lizdas, butas’, lo.
nīdus
, v. air.
net
, s. v. a.
nest
‘lizdas’ (iš dalies nukrypę lie.
li̇̀zdas
, s. sl.
gnězdo
ir t. t.), plg. s. i.
ni-ṣīdati
‘sėdasi’ [
nei-
,
ni-
‘žemyn’ (‘unten, nieder’)].
Šaltinis:
Merlingen 1978
, 80
Antraštė:
lizdas
Straipsnelis:
Pr.
ayculo
E 47 ‘adata’, 1.
aigula
,
liscis
E 412 ‘guolis’ (‘Lager’), 1.
lizgis
(iš *
lizdis
, plg. lie.
li̇̀zdas
‘Nest’, plg. v. v. a.
nest
1. ‘lizdas’, 2. ‘guolis’).
Šaltinis:
Smoczyński 1989b
, 309
Antraštė:
li̇̀zdas
Straipsnelis:
Li̇̀zdas
:
lizdà
‘(Vogel)nest’= la.
li(g)zds
:
li(g)zda
[Dėl baltų
l-
vietoje ide.
n-
žr. Fraenkel LEW 383] ‘t. p.’ (plg. pr.
liscis
Voc. 412 ‘guolis, gultas’). RV (= Rigvedo kalboje)
nēḍá-
m. ‘poilsio vieta; guolis, gultas; lizdas’, arm.
nist
‘guolis, gultas; (sėdimoji) vieta’, lo.
nīdus
, air.
net
‘lizdas’ refleksuoja
ŏ
-kamienį masc.;
ŏ
-kamienį neutr. turi s. i.
nī̄ḍá-
n. s. v. a. etc.
nest
, plg. Pokorny IEW 887, Kluge EW 414. Trautmannas (BSlW 199) rekonstruoja bl.-sl. *
nizda-
n. Galbūt baltai turėjo (ir)
ŏ
-kamienį masc. (dauguma ide. kalbų atspindi tokią padėtį, o s. indų giminė ‘svyruoja’), plg. ide. *
nizdos
,
-om
(Pokorny IEW 887).
Šaltinis:
Stundžia 1978
, 115
Antraštė:
li̇̀zdas
Straipsnelis:
Pauli KSB VII 86 pr.
liscis
‘guolis’ ištaiso į
listis
ir pastarąją gretina su lie.
li̇̀zdas
, la.
lizds
‘t. p.’; vėliau tą pat randame Brugmann Grdr. I² 569. Pr.
liscis
atitaria
Kaucaliskis
(Gerullis Apr. ON 58) ir
lisca
ar
liske
‘kaimas šalia Ordino pilies’ (iš Nesselmann, Thes. 95). Nepaisant šito, lie. ir pr. žodžių gretinimas gali būti teisingas. Dėl reikšmės plg. lo.
nīdus
‘lizdas’: s. i.
nīda-ḥ
‘guolis’ ir arm.
nist
‘padėtis, sluoksnis, rezidencija’. Kadangi lie.
zd
gali būti iš
žd
(žr.: Brugmann Op. cit. ir Endzelyno Слблт эт. 110 t.), todėl
liscis
, lie.
lizdas
, la. trm.
lizgs
‘lizdas’ toliau siejasi su pr.
lasinna
‘guldo’,
lasto
‘lova’, lie.
pãlažas
,
lúožas
ir kt. iš Skardžiaus Arch. Phil. V 165 ir la.
lȩ̂z(n)s
arba
lȩzns
‘plokščias, seklus’.
Šaltinis:
Endzelīns DI
, III (2), 394
Antraštė:
li̇̀zdas
Straipsnelis:
S. air.
net
masc. ‘lizdas’, gen.
nit
vietos pavadinime
Druimm Nit
(?), acc. plur.
nitu
, vėliau
nead
, gen.
neide
. Tas pats žodis britų kalbose: kimrų
nyth
masc. ir fem., v. kornų
neid
glosa ‘nidus (Voc.)’, kornų
nyth
plur.
nythow
, v. bret.
nez
, bret.
neiz
masc. plur.
neiziou
. Kilo iš *
ni-zd-o
(Thurn. 134), dūrinio su priešdėliu *
ni-
‘žemai’ ir šaknies *
sed-
‘atsisėsti’, būtų ‘vieta, kur atsitupiama’, kurio tikslų ekvivalentą randame s. i.
nīḍáḥ
‘lizdas, kėdė’, arm.
nist
‘kėdė’, lo.
nīdus
, s. v. a.
nest
neutr., s. ang.
nest
, o su žodžio pradžios altreracija ir
li̇̀zdas
ir s. sl.
gnězdo
neutr. ‘lizdas’ Pok. 887.
Šaltinis:
Vendryes LEJA
, 1960, N-12
Antraštė:
li̇̀zdas
Straipsnelis:
Liscis
E. 412 ‘guolis’
Kaucaliskis
G. 58,
lisca
arba
liske
Thes. 95 ‘kaimas prie Ordino pilies’ – turbūt kaip ir la.
lizgs
,
lizds
bei lie.
lizdas
– giminiškas su
lasinna
,
lasto
, la.
lȩzns
(iš šaknies
leǵh-
; panašiai mano Šeftelovicas KZ LVI 196), dėl vokalizmo plg. lie.
bredù
,
bri̇̀sti
, dėl reikšmės plg. lo.
nīdus
‘lizdas’, s. i.
nīḍa-ḥ
‘guolis’, arm.
nist
‘padėtis, būklė’. Jau Pauli KSB VII 186
liscis
taiso į
listis
ir čia įžvelgia ryšį su lie.
li̇̀zdas
, taip pat dar Brugmanas Grdr. I² 569.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 253
Antraštė:
li̇̀zdas
Straipsnelis:
[Kad toch. kalba su s. vakarų europiečių kalbų išplitimo sritimi (‘s. europiečiai’, t. y. keltai, italikai, ilyrai, germ., bl., sl.) kažkada sudariusi artimų tarmių sambūrį, padeda įrodyti atskiros ir tik toch. bei vienai iš minėtų s. europiečių kalbų būdingos leksikos ar gramatinės izoglosos:] Pastebime unikalų panašumą tarp toch. B
lesto
‘lizdas’ ir lie.
li̇̀zdas
‘paukščių ir visų kitų gyvūnų pasidarytas, susineštas statinys, kuriame perimi ir auginami jaunikliai’, la.
lizda
‘t. p.’. Manome, čia esant *
l
<
n
kaitą žodžio pradžioje (panašus reiškinys būdingas het. kalbai: het.
laman
< *
H(o)nomen
‘vardas’ > hierogl. luvių
atimãz-
; plg. *
n-
>
d-
bl. ir sl. žodžiuose, reiškiančiuose ‘devyni’). Visų kitų ide. kalbų lytys išsaugojo žodžio pradžios *
n-
(vok.
Nest
, ang.
nest
, s. i.
nida
, s. arm.
nist
). Sl. lyčiai matome pridėtą neetimologinį *
-g-
: r.
гнездо
.
Šaltinis:
Иванов 1986 (1988)
, 56
Antraštė:
li̇̀zdas
Straipsnelis:
Unikali leksinė tocharų-baltų izoglosa – toch. B
lesto
‘lizdas’, lie.
li̇̀zdas
, la.
lizda
‘lizdas’, kur anlaute
l
< *
n-
(pagal tipą het.
laman
< *
H(o)nomen
‘vardas’ > hierogl. luvių
atimãz-
, plg. pakitimus *
n-
>
d-
‘devynių’ pavadinime baltų ir slavų kalbose). Visos kitos ide. kalbos išsaugojo pradinį *
n-
(vok.
Nest
, ang.
nest
, s. i.
nida
, s. arm.
nist
). Slavų anlautas irgi pakeistas pridėtiniu neetimologiniu *
-g-
: r.
гнездо
ir t. t. Remiantis Lizdeikos (iš mito apie Vilniaus įkūrimą), kuris buvo rastas erelio lizde, vardu (tame mite randami šamaniško pasakojimo apie jauną herojų – erelių lizdų ardytoją atgarsiai), manytina, kad lietuvių (resp. baltų) ir slavų (yra slavų mitologijoje panašių duomenų) mitologijoje būta priežasčių ‘lizdo’ termino tabuizavimui ir eufemistiniam perdirbimui (iš preverbo *
ni
+ nulinis šaknies *
sd-
laipsnis > *
nī-sd-
). Tik baltai ir tocharai perdirbo vienodai.
Šaltinis:
Иванов 1986 (1988)
, 56–57
Antraštė:
lìzdas
Straipsnelis:
ŏ
-kamienis variantas gali siekti ide. prokalbės laikus (abstrahuojantis nuo giminės), o
(i̯)ā
-kamienė forma laikytina bendrabaltiška arba būdinga rytų baltams: lie.
lìzdas
, la.
li(g)zds
, s. i. (RV)
nīḍā́
m., arm.
nist
m., lo.
nīdus
m., s. air.
net
m.; s. i.
nīḍá
- n., s. v. a.
nest
n. / lie.
lizdà
, la.
li(g)zda
.
Šaltinis:
Stundžia 1994
, 19
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas