Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lopšys, bruzduklis, alvas, balbatas, ierbė, dieveris, duktera, ėdrinėti, sostas, svirsnys, perti, žvalus.

Antraštė:

lopšỹs

Straipsnelis:

Straipsnyje autorius aiškina kelių lietuviškų žodžių kilmę. Lie. lopišỹs (Mažvydas, Bretkūnas), lopšỹs Frenkelis ir Trautmanas sieja su lie. lãpas, lopas, motyvuodami tuo, kad lietuviai lopšius pynė iš gluosnio šakelių ir kabino prie lubų. Svarbu pabrėžti, kad lop(i)šys yra išimtinai lietuviškas žodis, nežinomas kitose baltų kalbose. Kita vertus, artimos visais atžvilgiais formos randamos Volgos suomių kalbose: mardvių lavś „lopšys“, marių lepš „kilnojamasis lopšys“. Šios formos tose kalbose yra autentiškos, tikriausia priklauso prauralinio bendrumo epochai. Tai patvirtina kitos Volgos suomių giminiškos formos [240]. Lie. lop(i)šỹs turėtų būti laikomas savarankišku senu skoliniu tiesiai iš Volgos suomių, plg. marių lepš, lepφš, mardvių lavś. Beje, lie. š galbūt atspindi finougrų ś. Įdomiausia šios etimologijos išvada yra ta, kad lie. lopšỹs < marių lepš, mardvių lavś rodo gana senus kontaktus tarp atsiskyrusių Volgos suomių ir lietuvių kalbų. Akivaizdu, kad baltų-suomių kontaktai buvo įvairesni, negu iki šiol manyta [242].

Šaltinis:

Трубачев 1960b, 240–242

Antraštė:

lopšỹs

Straipsnelis:

O. N. Trubačiovas, etimologizuodamas lie. žodį lopšỹs padaro išvadą, kad šis žodis yra skolinys iš suom.-ugr., plg. marių lepš (reikšmė panaši į lie.) [žr.: O.H. Трубачев. Тпи литовск. этимологии. – Lingua Posnaniensis 8, 1960, 236–242).

Šaltinis:

Топоров 1963d, 255

Antraštė:

lopšỹs

Straipsnelis:

K. Liukkoneno siūlomos įvairaus įtikimumo naujos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. lapsi ‘child’ < bl. *lāpis > Balt. finų *lapes > lapse (metatezė). Semantinė raida: bl. ‘cradle’ → ‘Wiegekind’ → ‘child’. Paliudytas žodis yra lie. lopšỹs; reikiamas *lāpis nepaliudytas […].

Šaltinis:

Nilsson 2001, 188