Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: loti, geluma, toks pats.

Antraštė:

lóti

Straipsnelis:

Arm. lam „verkiu“ [Lit.: Hübschmann AGI 451; Walde-Pokorny II 376; Walde-Hofmann I 754 t.; Pokorny 650; Adjarian III 131]. Čia glūdi garsažodinė šaknis *lā-, kuri sutinkama s. i. rāyati „loja“, gr. λαίειν, λαήμεναι· φνέγγεσθαι Hes., lie. lóju, lóti, la. lāt „loti“, s. sl. lajǫ, lajati „loti“, lo. latro, -are „loti“. Hübschmanno prieštarą, jog „verkti“ nėra tas pat, kas „loti“, atremia tos pat šaknies deriniai lo. lamentum „rauda, skundas“, lamentari „sielotis, skųstis“.

Šaltinis:

Solta 1960, 250

Antraštė:

lóti

Straipsnelis:

Germ. LǢ-JA- (/lō-ja- „koneveikti, plūsti“ schmähen (go. tik praet. pl. laíloun „sie schmähten“). Kamieno vokalizmą rekonstruoti ne kažin kiek pagelbsti ir etimologija. Kad vokalizmas buvo lē- paliudija: s. air. līid „apkaltina, legtzur Last“ (Hiatverb); kimr. edliw „prikaišioti, vorwerfen, smerkti“. Šaknies vokalizmą buvus lā- patvirtina (gr. ir s. i. kalbose taipogi gali būti ir lē-): lo. lāmentum, -ī „skundas“, lātrāre „loti, amsėti“, lie. lóju, lóti „išduoti aštrius sprogstamus garsus (apie šunį, lapę), ambryti, apšmeižti, keiktis, plūstis“, s. sl. lojǫ, lajati „loti, koneveikti, plūsti“, gr. λῆρος „išdaigos, pokštai, plepalai“, s. i. rāyati „bellt“.

Šaltinis:

Seebold 1970, 324

Antraštė:

lóti

Straipsnelis:

Oset. ræjyn: ræjd/ræjun: ræjd „loti“. Kilęs iš ir. *ra-, ide. *lā-, *lē-, *rē- „loti, staugti, verkti“ ir kt. garsažodinės kilmės (Pokorny 650), kurd. reyin „loti, lojimas“, av. raya- junginyje gāθrō-rayant „vambrijantis (rayant-) šventuosius himnus (gāθ-)“ (apie eretikus ašɘmaγa-), s. i. rā-, rāyati „amsėti, loti, vambryti“, r. (trm.) рай „triukšmas“, раять „triukšmauti, apskelbti“, s. sl. lajati, r. лаять, lie. ríeti „keikti“, la. riêt „loti, kąsti“, lie. lóti, la. lāt „loti“, alb. l’eh, arm. lam „verkiu“, air. liim „keikiu, kaltinu“, het. sar-lami „sušunku“(?).

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ II, 371

Antraštė:

lóti

Straipsnelis:

Gr. λῆρος masc. „tušti plepalai“ (dažnai apgaulingi), „bereikšmiai plepalai“ [637]. Etimologija neaiški. Skaidant į λῆ-ρος mėginama įtraukti šiuos žodžius į daugiau ar mažiau neapibrėžtą žodžių seriją, susiejant su balsu, šauksmu. Padarytas iš *lā-: lie. ló-ju, ló-ti, s. sl. la-jǫ, -jati „dundėti, šaukti“, arm. lam „verkti“, galbūt lo. lāmen-tum; sujungiama su gr. serija: λάρος, λάσκω, λαίειν ir t.t. su trumpu balsiu. Plg. Pokorny 650.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 637–638

Antraštė:

lóti

Straipsnelis:

Gr. λάσκω ‘griaudėti, šaukti’. Seni yra λακεῖν, λέληκα. Be etimologijos, išskyrus šaknį *lā- ‘to cry’ lytyse lo. lāmentum, lie. lóti, Pokorny p. 580.

Šaltinis:

Beekes 1988, 28