Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: luginaitė.

Antraštė:

luginaitė

Straipsnelis:

S. sl. lъžǫ, lъgati „mentiri“, serbų làgati, le. łgać, r.łgatь ir t. t. Daiktavardis taip pat yra bendraslaviškos kilmės: s. sl. lъža „menacium“, s. le. łeż, ge. łży, č. lež, gen. lži, r. ložь. Iki šiol artimų žodžių rasta tik germanų kalbose: go. liugan „ψεύδεσθαι“. Abejotinų šaknies *leugh- „meluoti“ pėdsakų yra keltų kalbose: v. air. logaisse „melas“ (plg. Bezzenberger BB 16, 244). Iki šiol baltų kalbose nepavyko rasti žodžio su šaknimi *leugh-. Vis dėlto jis čia tikrai egzistavo. Būtent Daukšos Postilėje yra išsireiškimas lúginaité pabuczêwimas „zdradliwe pocałowanie“: „išdavikiškas pabučiavimas“. Čia žodis lúginaité yra daiktavardis, pavartotas įnagininko linksniu. Daiktavardis luginaitė su priesaga -aitė pasidarytas iš būdvardžio *luginas „melagingas, suktas“, kurio šaknis *lug(h)- ir priesaga -inas; plg. pa-liki-nas: atstôio palikini „odbieżli (wszystkiego co jedno mieli)“ DP 380₇ „zostowować“. Daryba luginaitė galima lyginti su trm. bergždináitė : bergždinà greta bergždžià.

Šaltinis:

Otrębski 1949, 138