Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
luginaitė
.
Rezultatai
Antraštė:
luginaitė
Straipsnelis:
S. sl.
lъžǫ
,
lъgati
„mentiri“, serbų
làgati
, le.
łgać
, r.
łgatь
ir t. t. Daiktavardis taip pat yra bendraslaviškos kilmės: s. sl.
lъža
„menacium“, s. le.
łeż
, ge.
łży
, č.
lež
, gen.
lži
, r.
ložь
. Iki šiol artimų žodžių rasta tik germanų kalbose: go.
liugan
„ψεύδεσθαι“. Abejotinų šaknies *
leugh-
„meluoti“ pėdsakų yra keltų kalbose: v. air.
logaisse
„melas“ (plg. Bezzenberger BB 16, 244). Iki šiol baltų kalbose nepavyko rasti žodžio su šaknimi *
leugh-
. Vis dėlto jis čia tikrai egzistavo. Būtent Daukšos Postilėje yra išsireiškimas
lúginaité pabuczêwimas
„zdradliwe pocałowanie“: „išdavikiškas pabučiavimas“. Čia žodis
lúginaité
yra daiktavardis, pavartotas įnagininko linksniu. Daiktavardis
luginaitė
su priesaga
-aitė
pasidarytas iš būdvardžio *
luginas
„melagingas, suktas“, kurio šaknis *
lug(h)-
ir priesaga
-inas
; plg.
pa-liki-nas
:
atstôio palikini
„odbieżli (wszystkiego co jedno mieli)“ DP 380₇ „zostowować“. Daryba
luginaitė
galima lyginti su trm.
bergždináitė
:
bergždinà
greta
bergždžià
.
Šaltinis:
Otrębski 1949
, 138
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas