Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lugnas.

Antraštė:

lùgnas

Straipsnelis:

žr. lūgoti

Šaltinis:

Jēgers 1958, 66–69

Antraštė:

lùgnas

Straipsnelis:

Germ. lūk-a- 2, „uždaryti, užrakinti, baigti, schlieβ“ (go. lūkan, s. isl. lúka „schlieβ, užbaigti, (ap)mokėti, atidaryti, atskleisti, paaiškinti, aufschlieβ, einschlieβ, umgeben“, s. ang. lūcan „schlieβ, vieną su kitu susieti“, s. fryz. lūka „schlieβ“, s. v. a. lūhhan) siūlome gretinti su reikšme „lenkti, biegen“ pamatuotais žodžiais, nors toks siejimas yra pernelyg nepatikimas. Taipogi abejotinas dalykas, kad germ. leksemų reikšmė būtų susiformavusi iš „biegen“, plg. lo. luctāre vėliau luctāri „rungtis, stengtis, dėti pastangas, ringen“ (su -tā- pasidarytas frequentativum), s. air. fo-loing „neša, paremia, iškenčia, pergyvena“ (*lu-n-g); dėl reikšmės šios airių lyties skyrimas minėtam lizdui yra gana abejotinas, lie. (W) [W= žodžių reikšmės nėra akivaizdžiai susijusios, tačiau jų ryšys tikėtinas (reikšmės susiformavimas įsivaizduojamas ar patvirtinamas paralelių), pvz. s. sl. bъrati „rinkti, kaupti“ : ide. bher- „nešti, atgabenti“ – A. G.] lùgnas „lankstus, liaunas, briegsam“, gr. λυγίξω „sunku, lenkiu“, λύγος„lanksti, liauna šaka, rykštė“.

Šaltinis:

Seebold 1970, 338–339

Antraštė:

lùgnas

Reikšmė:

„lankstus“

Straipsnelis:

Gr. lygos (λύγος, Longus 3.27) – vienas iš daugelio „Abraomo medžio“ (vitex Agnus castus) pavadinimų. Jo giminystė su λυγίζω„lenkti, suvynioti“ yra aiški ir atitinka šio gluosninio augalo stiebus ir lapus (šaknis leug-: lo. luxus, lie. lùgnas „lankstus“). Lo. pavadinimas vitex taip pat kilęs iš *u̯ei- „būti lanksčiam“ (žr. hyion, ion, itea, agnos ir t. t.). Iš čia vulg. lo. skolinys luma (vietoj vėlyvojo gr. *λυγμα).

Šaltinis:

Carnoy 1959, 167

Antraštė:

lùgnas

Straipsnelis:

žr. šaukštas

Šaltinis:

Hamp 1967b, 107–108

Antraštė:

lū̃gnas

Reikšmė:

lūgnė; vandens lelija

Straipsnelis:

žr. luknė

Šaltinis:

Urbutis 1972e, 208–209

Antraštė:

lùgnas

Reikšmė:

lankstus

Straipsnelis:

žr. luknė

Šaltinis:

Urbutis 1972e, 208–209

Antraštė:

lùgnas

Reikšmė:

pliable

Straipsnelis:

Knygoje aptariamos pragermanų n kamieno leksemos, iš kitų kamienų žodžių išsiskiriančios vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Konsonantinės n kamienų alternacijos nėra būdingos tik vienai morfologinei kategorijai: be daiktavardžių, minėtini ir veiksmažodžiai. Kalbėdamas apie germanų iteratyvus, Kroonenas aptaria Lühros, Klugės dėsnio šalininkės, nuomonę (1988, 345–377). Ji teigia, kad iteratyvai su jiems būdingomis geminatomis kilo iš būdvardžių su *-nó, kurie, kaip ir hetitų faktityvai su -aḫ- (plg. neu̯aḫḫi ‘to renew’ < *neu-eh₂-mi), gavo atematinę *-eh₂- priesagą. Laikantis šio požiūrio, vok. locken ‘to entince’ < *lukkōn-, vid. olandų bocken ‘to bend over’ < *bukkōn- ir norv. duppe ‘to dip’ < *duppōn- gali būti tiesiogiai susietas su lie. lùgnas ‘pliable’, s. i. bhugná- ‘bent’ ir s. air. domain ‘deep’ < *dʰubʰ-nó-.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 102–103

Antraštė:

lùgnas

Reikšmė:

lithe, flexible

Straipsnelis:

Kroonenas aptaria diskusiją dėl Klugės dėsnio. Pasak jo, pagrindinė priežastis Trautmannui ir jo pasekėjams nepripažinti Klugės dėsnio veikimo buvo ta, kad jie rado labai mažai negermanų kalbų duomenų, kuriose n priesagos žodžiai atitiktų germanų geminatas. Trautmannas pripažino tik 2 Klugės dėsnio veikimą patvirtinančius pavyzdžius, t. y. tik s. fryzų hwit ‘white’ ~ s. i. śvitná- (sic!) ir s. isl. lokkr ‘lock’ ~ lie. lùgnas ‘lithe’, bet griežtai atmetė tokias leksemas kaip s. isl. botn ‘bottom’, logn n. ‘calm’, hrogn n. ‘roe’, go. rign n. ‘rain’, s. ang. swefn n. ‘sleep’ etc. Šis argumentas literatūroje buvo vis kartojamas. 1989 m. Faganas rašė, kad „the only possible evidence for assimilation of n to a preceding stop is ON lokkr ‘lock of hair’ : lie. lugnas ‘flexible’, where IE accent can be inferred, and OHG lechōn ‘lick’ : gr. λιχός“.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 121–122

Antraštė:

lùgnas

Straipsnelis:

Pirminė protogerm. *lukka- reikšmė turėjo būti ‘pluck’ (plg. kimbrų lock ‘flock of wool, snow flake’ (Schmeller, Bergmann 205)) ir, atrodo, išsivystė iš iteratyvo *lukkōn- ‘to pluck’. Šio neužfiksuoto iteratyvo egzistavimą rodo sutrumpinta geminata: *leukᵏan- ~ *lūkᵏan- ‘to pull, pluck’, plg. s. ang. lūkan, s. fryzų lūka, s. vok. a. liohhan. Sena sąsaja su lie. lùgnas, pasiūlyta Bezzenbergerio (1876, 1374–1375), dėl šios priežasties turi būti atmesta.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 122, 42

Antraštė:

lùgnas

Reikšmė:

bendable, flexible

Straipsnelis:

[Kai kuriuos germanų kalbų ‘Kluge veiksmažodžius’ geriausia paaiškinti kaip ide. *-nó- būdvardinius darinius. Pvz.:] s. isl. lokka ‘to entice’, s. ang. loccian ‘to flatter’, s. saksų lokkōn, v. v. ž., v. olandų locken, s. v. a. lockōn, atsiradę iš germ. *lukka- ‘curl’ < ide. *lugnó- (plg. lie. lùgnas ‘bendable, flexible’).

Šaltinis:

Scheungraber 2012, 296

Antraštė:

lùgnas

Reikšmė:

pliable

Straipsnelis:

Germ. locken ‘to entice’ < *lukkōn- konsonantizmą galima paaiškinti siejant jį su lie. lùgnas ‘pliable’.

Šaltinis:

Kroonen 2012b, 272

Antraštė:

lùgnas

Straipsnelis:

Remdamasis Lühr germ. iteratyvinių veiksmažodžių teorija (1988), Kroonenas germ. locken ‘(su)gundyti, (su)vilioti’ < *lukkōn- sieja su ide. no-būdvardžiais (lie. lùgnas).

Šaltinis:

Scheungraber 2011, 106