Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lugoti, taskat, maulda, albicais, deltija, gorė, čiopti, atmainas.

Antraštė:

lugóti

Straipsnelis:

[Lie. ir alb. žodžiai, liudijantys šių kalbų leksikos ryšius, ieškotini pirmykštės žemdirbystės, gyvulininkystės bei medžio apdirbimo terminijoje:] Alb. lus, lutem „bitten, verehren, feiern, anbeten“ : la. lùgt „bitte, flehe, bete“, lie. lugóti „bitten“ (toliau giminiškas su sl. lъ). Alb. Lytis kildintina iš *lug-ti̯o.

Šaltinis:

Jokl 1963, 150

Antraštė:

lūgóti

Straipsnelis:

Endzelyno (KZ 52 [1924] 114 t.) siūlymas lie lūgóti, la. lūgt „prašyti, bitten“ sieti iš vienos pusės su s. sl. lъgati „meluoti“, go. liugan „t. p.“, laugnjan „t. p.“, vok. lügen, iš kitos pusės su s. isl. lokka, s. angl. loccian, s. v. a. locchōn, vok. locken, atrodo, visų yra priimamas, plg. Fraenkel 389. Svarstydamas apie šių lie. ir la. žodžių semantiką, Endzelynas (l. C.; plg. dar Blesse, Orbis 2 [1953] 389) sako, kad dažnai viliojant, gundant griebiamasi melo ir apgaulės, o sykiu kur vilionė – ten atrasi ir prašymo. Vadinasi, viliojimas ir prašymas semasiologiškai siejasi. Laikau, kad ir Endzelynas, ir Blesė santykį „prašyti“ : „meluoti“ aiškina neteisingai. Mano galva akivaizdus dalykas, kad bl. ir sl. leksemos gretintinos su Frenkelio žodyno 388 p. s. v. lùgnas pateikiamais žodžiais, nes lie. lùgnas reiškia ne tik „lankstus, vikrus, kalus“ [66], bet ir „pataikaujantis, besigerinąs“. Taip pat yra lie. palugnùs „prielankus, geranoriškas, paslaugus, besigerinąs“ bei lie. lùginti(s), kuris reiškia, tiesą sakant „gerintis, pataikauti kam nors“. Apie lie. lùgnas tolimesnius saitus šneka Pokorny Wb. 685 t. s. v. *leng- „lenkti“ 24 (čia ko gero skirtini ir Frenkelio s. v. liū̃g(n)as pateikti žodžiai. Mano nuomone lie. lùginti(s) „uodega vizginti“ šiai šeimai neskirtinas) [67]; ²⁶[²⁶ pasiūlyta lie. lūgóti, resp. la. lūgt etimologija nėra nauja. Dar W.-P. II 414 manė, kad bl. kalbų reikšmė „prašyti“ esanti iš naujo susiformavusi iš „prieš ką nors lankstytis, lenktis“ ar „gerinantis lankstytis“, resp. kad bl. leksemos, reiškiančios „prašyti“ siejasi su lùgnas, palugnùs: *leng- „lenkti, lankstyti“. Šitokio bl. lyčių santykius geriausiai atskleidžiančio aiškinimo Pokorny 686 – pritardamas Endzelynui? – atsisako; taip pat ir Fraenkel 388 ff. Vadinasi, mano mėginimas aiškinti santykį „lenkti, lankstyti“ : „prašyti“: „meluoti“, resp. atskleisti jų giminiškumą nėra nereikalingas] [68]. Sl. kalbų žodžių (s. sl. lъgati „meluoti“ ir kt.) reikšmė susiformuoja tiesiog iš *„lenkti, lankstyti“ per grandį *„sulenktas, suriestas, išlenktas“. Germ. kalbų žodžių reikšmės „meluoti“ susiformuoja kaip ir ką tik minėtos atitinkamų sl. žodžių reikšmės.

Šaltinis:

Jēgers 1958c, 66–69