Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: luituoti, paišinti, krija, bristi, brenda, breda, namieji, ronyčia, klausa, guburas, balgzti, prakarta, skatyti(s), bobelpalaikė, kenkti, kenkia, pernai, kuodyti(s), gobėti, stiebtis, auka, suvilkti, ryslus, žiaunos, tvykti, kalybas, kuitas.

Antraštė:

luitúoti

Reikšmė:

„kanklėmis groti“

Straipsnelis:

Fraenkelis aiškina, kad ui žodyje luitúoti „kanklėmis groti“ galėtų būti atsiradęs dėl garsų imitacijos ar liaudės etimologijos, priderinus prie lie. luitúoti „(su moliu) užglaistyti, užtepti“ (Fraenkel 389). Lie. turima ir daugiau skolinių su dvibalsiu ui, pvz.: ruĩmas (rùimas) „erdvi, laisva vieta“, patalpa, kambarys“, ruĩlis (rùilis) „velenas, valas žemei lyginti“, šiùilė (šùilė) „mokykla“, buĩlis „jautis“, stuirė „laivo vairas“ ir kt. Ryt. Prūsijos ryt. dalyje vok. o, ō, ũ buvo diftongizuojami į ui, oi (žr. Čepienė, LKK XXXIV 158–), todėl minėti skoliniai kilo iš Ryt. Prūsijos vok. tarmių pamat. žodžių. Taigi v. luitúoti yra vedinys iš skolinio luĩtas „kanklės“ [plg. v. v. ž. lute „liutnė“ (tokios kanklės) – K. Schiller, A. Lübben, Mittelniederdeutsches Wörterbuch II, 1931, 754).

Šaltinis:

Čepienė 1997, 182