Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lunkas, luoba.

Antraštė:

lùnkas

Straipsnelis:

Lie. lùnkas – r. лыко (лык- < *lūk-, plg. la. lûks).¹⁷[¹⁷ (ats. red.): monoftongizacijos atžv. r. sl. л-ы-ко lyginimas su la. lûks nepagrįstas, nes baltų *-un- duoda tik la. (liter.) -ū-, o iš sl. *-un- analogiškoje pozicijoje reguliariai gaunamas r. -y- ir (jeigu priimtume žinomą hipotezę, kurios laikosi ir str. autorius) nereguliariai –r. -ы-. O pati hipotezė, pagal kurią yra galimas perėjimas sl. *-un- → r. -ы- arba panašūs kitų diftongų perėjimai, mums (ir ne tik mums) atrodo ganėtinai įtartina.[...]]. Įdomu, kad lie. ir la. kalbos, netekusios niekatrosios giminės, turi šių ž. m. giminę (lùnkas – lûks), o s. r. žodis lunkan, kaip ir slavų kalboje, yra „среднево рода“.

Šaltinis:

Откупщиков 1974, 11

Antraštė:

lùnkas

Reikšmė:

„luokas, karna“

Straipsnelis:

lunkan E. 644 „lunkas, karnas“: lie. lùnkas bei s. sl. лыко, žr. ME s.v. lûks bei Walde Wrtb. II 353.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 255

Antraštė:

lùñkas

Reikšmė:

karna, plaušas

Straipsnelis:

Lie. lùnkas, luñkas / lùnka ‘karna, plaušas’ (abu variantai – pirmasis plačiau, antrasis siauriai pažįstamas žemaičiams ir pietų aukštaičiams), la. lûks, pr. lunkan n. E 644 ‘t. p.’ priklauso baltų ir slavų leksikos sluoksniui. Jeigu teisingas gretinimas su s. sl. lyko n. (s.-kr. liko, le. łyko, ukr. лико etc.; Trautmann 163; Vasmer II 540-1; Fraenkel 290-1), rekonstruotina bl.-sl. *lunka- n. ‘karna’ (Trautmann); suponuotina pirmykštė bevardė giminė.

Šaltinis:

Stundžia 1994, 24–25, 28

Antraštė:

lùnkas

Straipsnelis:

[Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Pr. Lunkan ‘der Bast’ (E 644) yra senas bev. gim. daikt., plg. sl. *lūnk-o > č. lýko, r. lyko, le. łyko (taip pat ir vyr. gim. lie. lùnkas, la. lûks).

Šaltinis:

Petit 2000, 37

Antraštė:

lùnkas

Straipsnelis:

[Šiaurės ide. kalbų nom.-acc. sg. n. galūnė buvo *-o, o ne *-om: sl. -o, ryt. bl. gẽr-a, *šein-a (suom. hein-ä), go. juk (< *-o ar *-om). Tradicinę pr. nom.-acc. sg. n. galūnę -an reikia paaiškinti kaip acc. sg. m. ar f.] Pr. lunkan E644 ‘bast’ (: lie. lùnkas, la. lūks, sl. lyko). Šio žodžio giminė nėra visiškai aiški, plg. pr. stanulonx ‘kellershals, a kind of plant (Daphne mezereum L.), su -lonx < *lunk(a)s m. (: lie. lùnkas), lie. trm. lùnka f., ru. trm. lyka f., s.-kr. trm. lȉk m., slvn. trm. lík m.

Šaltinis:

Schmalstieg 2004, 268

Antraštė:

lùnkas

Straipsnelis:

[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis: ide. sonantų vokalizacija su u.] Pr. lunkan, la. lûks, lie. lùnkas ‘bast’, plg. sl. lyko.

Šaltinis:

Andersen 2003, 60

Antraštė:

lùnkas

Reikšmė:

лыко

Straipsnelis:

Bevardės giminės *-ŏ kamieno egzistavimą (išreikštą -a) rytų baltų kalbose liudija skoliniai suomių kalboje: suom. lunka – lie. lùnkas ‘лыко’ ‘отставание коры дерева’, plg. pr. lunkan n. Rytų baltų kalbose bevardės giminės formos pakeistos vyriškosios giminės formomis: lunkan -- m. lùnkas ‘лыко’.

Šaltinis:

Дегтярев 1994, 38–39