Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: luzgėti, grobai, katėti, vėlybas, plošytis, biržti, atstoti, malkas, votelis, ėdrauti, dumčius, dulka, godus, bačka, ąselė, sketerė, jumikas, apnikti, keteria, barsukas, madaras, gamula, pavojus, ulyčia, birnus, krykštė, aldija, mėžti, štrumpė, kystas, austi, įsnauja, kėkšti, -ščia, barščiai, antuka, smalstumai.

Antraštė:

luzgė́ti

Reikšmė:

judėti, maskatuoti, krutėti, tabaluoti; liulėti

Straipsnelis:

Prasl. *luzgati [4. Kaip ir duslusis variantas prasl. *luskati (bulg. люскамь ‘trenkti, duoti antausį, gerti’, s. r. лускати ‘graužti riešutus gliaudant, le. łuskać ‘lukštenti, gliaudyti; traškėti, braškėti’) vienų autorių laikomas onomatopėjinės kilmės, kitų kildinamas iš ide. *leu- ‘lupti, gliaudyti, išimti’ su formantu sk, būdingu veiksmažodžiams intensyvams.] (bžn. sl. louzgati ‘kramtyti’, r. šnek. лызгáть ‘есть, разгрызая и выплевывая шелуху, скорлупу’, ‘dial. valgyti’) šaknies struktūra (skiriasi vokalizmo laipsnis) panaši į lie. luzgė́ti, lùzga, -ė́jo ‘judėti, maskatuoti, krutėti, tabaluoti; liulėti’, bet semantiškai sieti šiuos veiksmažodžius sunkoka. Jei prasl. *luzgati būtų imitatyvinės kilmės, būtų galima rekonstruoti tik panašių lietuvių ir slavų garsažodžių *lauzg- / *luzg- (LKŽ duomenimis, šaknies luzg- žodžiai pažįstami tik žemaičių plote).

Šaltinis:

Jakulis 2004, 128