Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lygmala, irbė, niekas, vedeklis, stadolė, aistra, draska, vienuolika, tvinkti, kemžti.

Antraštė:

lýgmala

Straipsnelis:

Rum. mal ‘krantas, kalnas’, alb. mal ‘kalnas’ (< *mol-no-), la. mala f. ‘kraštas, krantas’, lie. lýg-mala f. – visi [lie. – antras kompozito elementas] kilę iš ide. *molā ‘krantas’, taip pat plg. s.-kr. po-mòliti ‘ištempti, iškišti’, slov. moléti ‘būti iškilus, kyšoti, iškilti’ [Tomaschek, Thracia II 2, 66; N. Jokl, Slavia, XIII, 285; P. Kretschmer, Glotta 1925, XIV, 90; Pokorny IEW, 721].

Šaltinis:

Duridanov 1969, 45

Antraštė:

lygmala

Reikšmė:

iki krašto

Straipsnelis:

Straipsnyje kalbama apie latvių ir lyvių kalbų leksinių reikšmių suartėjimą ir jo reikšmę baltų kalbų klasifikacijai. Lie. lygmala ‘iki krašto’ dėmuo mala yra senas baltų žodis, lietuvių kalboje išlaikytas tik dūriniuose, plg. la. mala ‘krantas’, aumaļām, jį liudija ir skoliniai, turimi Pabaltijo finų kalbose (suom. ir karelų ranta-malo ‘maža jūros įlanka’, mordvių mlaso ‘šalia’ ir pan.), dar plg. alb. mol’ ‘kalnas’, air. mala ‘antakis, akies vokas’, rytų Alpių kalbų kalnų pavadinimus mons Malusinu, Piz Mulain.

Šaltinis:

Wälchli 1998, 240