Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lysė, lėti, dribentas, būti, arkė, čili, sravinti, runkelis, puoguoti, lebedyti, klyvumas, kavalkas, kaukaras, gurgutis, gramatas, gluosnis, geidulas, gaimuras, duotinai, dumburys, delmonas, bulundas, tuzinas, trantas, tobulas, tabakas, suoptas, spengti, slesnas, skiedra, skiedla, skalyti, siaupti, pridurm, pakloti, mylista, miksyti, marinti, kviekti, kurklys, kumetis, kliauti, kimelis, katilas, juostas, glembti, gandrys, elvytos, driksti, dieglus, blechas, bajinti, stabus, slisti, skonis, sietas, rimtas, rainas, prakas, plusti, peslys, palios, nugara, lapnus, kurmis, kaktas, kaipgi, grikai, drabus, vykis, pinti, mirti, javai, jakas, gobus, ernis, dirti, beigi, balas, sora, mais, daug, alsa, da-, o.

Antraštė:

lýsė

Reikšmė:

Gartenbeet

Straipsnelis:

lyso (līso) E. 242 ‘Gartenbeet’: lie. lýsė ‘t. p.’, s. sl. лѣха ‘Ackerbeet’, v. v. a. leis ‘Geleise’, lo. līra ‘Furche im Ackerbeet’ ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 404 t.

Šaltinis:

Endzelīns DI, IV (2), 253

Antraštė:

lýsė

Straipsnelis:

Lie. lýsė ‘lysvė’ pirmykštė forma buvo *līsā, su kamiengaliu -ā-; tai liudija pr. lyso ‘Gartenbeet’ V. 242, s. sl. lěcha ‘lysvė, eilė’ iš *loisā, lo. līra ‘борозда’. Šalia *līsā buvo ir junginiai su -i̯ā- ir -u̯ā-: lýsia dar dabar dažnai vartojamas tarmėse; lýsvė atsirado pakitus formai *lysva dėl lýsė įtakos. Taigi žodyje lýsė, vietoje laukiamos formos *lyšé < *līši̯ā, priebalsis s gali būti analogiškos kilmės; galimas ir atvirkščias procesas: lýsė yra išlaikiusi pirminės formos *lysa priebalsį s, nežiūrint į pasiskolintą -ė (žodyje *lysė).

Šaltinis:

Отрембский 1968, 140

Antraštė:

lýsė

Straipsnelis:

[Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archaišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme baltų (pirmiausia lietuvių) ir slavų kalbų pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek – baltų-slavų inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojome tik jų nurodymu, - jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų kalbų žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] Lie. lýsė (tiktai lie. ir pr.), s. sl. lěxa; bendras archaizmas (Trautmann 163).

Šaltinis:

Gołąb 1982, 127

Antraštė:

lýsė

Straipsnelis:

[Analizuojamos lie.-pr. kalbų leksikos izoglosos, t. y. žodžiai, kurių nėra la. kalboje.] Lie lýsė – pr. lyso ‘lysvė’ […]. Juos reikia lyginti su s. sl. lěcha, r. леха́ [163] ‘lysvė, vaga’ [ir kt. ide. kalbų žodžiams]. Šis ide. žemdirbystės terminas la. kalboje yra prarastas ir pakeistas žodžiais dùobe […], taip pat eža. […] Todėl aišku, kad la. kalba yra naujesnėje pozicijoje. [164] […] Galime daryti išvadą, kad šiuo atveju la. visiškai prarado ide. žodį, pakeisdami jį žodžiais, kurie įgijo kalbamąją reikšmę labiau ar menkiau vėlai; tuo tarpu prūsai išsaugojo originaliąją situaciją, ir lietuviai ją greičiausiai išsaugojo, tik šiauresnėje teritorijoje.

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1991, 163–165

Antraštė:

lýsė

Straipsnelis:

Lie. lýsė ‘Gartenbeet’, pr. lyso ‘bete’ : s. sl. lěcha ‘Ackerbeet’ (iš *loisā).

Šaltinis:

Каралюнас 1966, 123

Antraštė:

lýsė

Straipsnelis:

[Aptariamas erdvinis senovės slavų ‘sienos’, ‘ribos’ supratimas.] Senai slavų žemdirbystės terminologijai priklauso sl. *lěxa, reiškianti lysvę, vagą, kuris yra artimas lo. līra (< *leisā) ‘lysvė, vaga’, pr. lyso, lie. lýsė (< līsā). Sl. lexa kilo iš *u̯loi-s- < *u̯el- ‘plėšti, draskyti’.

Šaltinis:

Куркина 2000, 134