Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: mėlynas, vieta, kaktis, skapоti, riekti, mažas, kupštis, ginčas, bužas, -a, kramzlioti, likti, lieku, ketveriokas, nes, gvalis, krakė, dveigys, drignė, drignis, kniauktis, žariuoti, laukinukas, budis, irtojas.

Antraštė:

mė́lynas

Straipsnelis:

žr. keršas

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1991, 161–162

Antraštė:

mė́lynas

Straipsnelis:

žr. mėlas

Šaltinis:

Chantraine DEG, III, 680–681

Antraštė:

mėlynas

Straipsnelis:

Ide k. nemaža žodžių, reiškiančių ‘mėlynas’, kilę iš šaknų, vartojamų kitoms spalvoms vadinti, tokioms kaip: ‘pilka’, ‘juoda’, ‘geltona’, ‘žalia’. Kiti susiję su sąvokomis ‘dangus’ ir pan. Lie. mėlynas giminiškas la. melns, gr. μέλας ‘juodas’, s. i. mala- ‘parvas’.

Šaltinis:

Buck 1949, 1058

Antraštė:

mė́lynas

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti vadinamąją pirminę baltų k. leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje]. Juodas. La. mel̃ns ‘juodas, nešvarus, neaiškios spalvos’ kartu su gr. μέλας, μέλανος ‘t. p.’ siejamas su s. i. mála- ‘nešvarumas’, maliná- ‘nešvarus’. Plg. lie. mė́lynas, pr. melne ‘mėlynė’, sl. malina.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 234

Antraštė:

mė́lynas

Straipsnelis:

Sl. malina iš pradžių turėjo reikšti visų Rubus rūšių vaisius, net ir juodus, nes kai kuriose čekų regionuose, pvz., skiriama červená malina ‘raudonoji avietė’ ir černá malina ‘juodoji avietė’ (= gervuogė). Gervuogės pavadinimai ježina, ostrǫžina bei kiti aiškiai yra vėlesni. Sl. malina negiminiška su gr. μέλας ‘juodas’, lie. mė́lynas etc. (tai kartojama iš knygos į knygą), bet su lo. mōrum (reikšmė ta pati). [Sl. malina yra „protoeuropietiškos“ kilmės žodis.]

Šaltinis:

Machek 1950, 159

Antraštė:

mė́lynas

Straipsnelis:

Alb. mëllenjë f. ‘strazdas’. Mintį apie šio žodžio graikišką kilmę iš μέλαινα ‘juodas’ taip pat reikia atmesti kaip ir mintį apie lo. kilmę iš rekonstruoto *mer(u)lanea. Palaikytinas M. Vasmerio aiškinimas, kuris susiejo šį žodį su s. i. malinaḥ ‘nešvarus, neskaistus, juodas’, lie. mė́lynas, la. melns ‘juodas’ ir t. t. grupe. Šios reikšmės buvimą liudija mëllenjë ‘juoda ožka’, cjap i mëllenjët ‘juodas ožys’. Taip pat įžiūrima giminystė su šio paukščio pavadinimu keltų kalbose: kornų moelh (= moelh), bret. moualch, kuris iki šiol buvo gretinamas su lo. merula, vok. Amsel.

Šaltinis:

Çabej 1964c, 30–31 (51)

Antraštė:

mėlynas

Straipsnelis:

Gr. malachē (μαλάχη, Theoph. HP 7. 7. 2) ‘dedešva’. Šis žodis aiškiai yra giminiškas su lo. malva, nors ir turi kitą priesagą. Dedešvos, turinčios šviesiai rausvą spalvą, pavadinime reikia įžvelgti malachē giminystę su lie. mel̃svas, mėlynas, lo. mulleus ‘dedešva’. Šaknis yra ta kaip ir gr. μέλας ‘juodas’ (ide. mel). Malachē yra galbūt trakų-pelasgų žodis, kilęs iš prototipo *molakā (?). Lo. malacina (variantas malva) yra priesaga išplėstas žodis μαλάχη, tuo tarpu kai malva yra analogiškos darybos gr. malbax (*mal-u̯ā) (žr. malbax).

Šaltinis:

Carnoy 1959, 169

Antraštė:

mė́lynas

Straipsnelis:

žr. mėlynė

Šaltinis:

Endzelīns DI, IV (2), 259