Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: magėti, drausti, asetras, sūnytis, krušti, kakšlė, panta, lakstyti, asti, skirpstus, mėlenas, sprūgti, araikis, araikys, auti, smegti, šliutas, baužioti, jūška, įgulbinti, vilkakis, saviškis, smagaudė.

Antraštė:

magė́ti

Straipsnelis:

žr. mėgti

Šaltinis:

Seebold 1970, 342–343

Antraštė:

magė́ti

Reikšmė:

gefallen, angenehm sein, in die Augen stechen

Straipsnelis:

žr. magulas

Šaltinis:

Михаила 1974, 288

Antraštė:

magė́ti

Reikšmė:

patikti, būti pagal skonį

Straipsnelis:

žr. mėgti

Šaltinis:

Gołąb 1972, 71–72

Antraštė:

magė́ti

Straipsnelis:

žr. mėgti

Šaltinis:

Seebold 1970, 342–343

Antraštė:

mãga

Reikšmė:

norisi

Straipsnelis:

žr. mėgti

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 142

Antraštė:

magė́ti

Straipsnelis:

Prasl. *mogti, *mogǫ (r. мочь, s. sl. mošti, mogǫ, možeši ‘galėti, sugebėti, būti stipriam, turėti valdžią’, le. móc, mogę ‘galėti, sugebėti’ ir kt.) sietinas su aptariamuoju lietuvių kalbos veiksmažodžiu magė́ti, mãga, -ė́jo ‘rūpėti, norėtis’ (ir lie. mė́gti, mė́gsta ‘patikti’ ir la. mêgt, mêdzu ‘mėgti, turėti įpratimą’, plg. dar la. dial. pamêgt ‘padėti’ ir r. помочь ‘t. p.’). Slavų šakninio veiksmažodžio reikšmę paliudija ir go. mag, inf. magan ‘galėti, sugebėti’, s. isl. mega ‘t. p.’. Ch. S. Stangas rekonstruoja baltų veiksmažodžių seną atematinę formą *megti, vėliau pakeistą į *mēgti pagal produktyvų asmenavimo tipą su pailgintuoju šaknies balsiu. Prezentui *mēgti artimos reikšmės perfekto kamienas *mag- perėjęs į veiksmažodžių tipą su kamiengaliu ē. Kita vertus, Ch. S. Stangas pateikia ir kitokį aiškinimą: jei laikysime *mēg- aoristo kamienu, tai lie. mė́go rodo seną tematinį aoristą *mēge. Tokiu atveju lie. mãga ir prasl. *mogǫ santykis su lie. mė́go kaip go. praet. sat su setum (pirmasis aforistinis darinys). Tada pagal aoristą *mēge (vėliau mė́go) susiformavo atematinis brezentas mė́gti (Stang 1971: 37–38; plg. Dar Trautmann 1923: 164; ESRJ II 635; ESSJ XVII 110 ir lit.). Bet kokiu atveju lie. magė́ti yra struktūrinė ir semantinė lietuvių kalbos inovacija (nors reikšmės pasikeitimas nėra toks didelis kaip lie. derė́ti atveju).

Šaltinis:

Jakulis 2004, 139–140

Antraštė:

magė́ti

Reikšmė:

rūpėti, norėtis

Straipsnelis:

Vienas iš lietuvių kalbos veiksmažodžių, kuris etimologinėje literatūroje laikomas neišplėstu; ide. *magʰ ‘galėti, pajėgti’. Šis veiksmažodis turi šakninių refleksų ar vedinių kitose indoeuropiečių kalbose: prasl. *mogǫ, *mogti (s. sl. mošti, mogǫ ‘galėti, sugebėti’), go. mag inf. magun ‘galėti, sugebėti’; s. v. a. magēn ‘stark sein, stark werden’; vediniai: gr. μάχομαι ‘kovoti, kautis, varžytis, lažintis’, s. i. ā́ mahe ‘verschafft (gauna)’. [12. Rixo nuomone, magė́ti, mãga yra senas (tematizuotas), o greta esantys mė́gti, mė́gia / mė́gsta / mė́gti, -o : la. mȩ̂dzu (mêgt) – naujadarai.].

Šaltinis:

Jakulis 2004, 146; 231

Antraštė:

magė́ti

Straipsnelis:

Pasak K. Brugmanno, ide. šaknis *magh- matome keltų ir germanų kalbų vardažodžiuose, reiškiančiuose ‘mergaitę’ (pvz., go. magaþ etc.), yra ta pati kaip ir germanų kalbų veiksmažodyje *maǥan-, s. sl. mošti, lie. magė́ti ir galbūt gr. μάχομαι. Semantiniam ryšiui pagrįsti pasitelkiama paralelės, tarp kurių ir lie. vaĩkas ‘child’ ~ viẽkas ‘strength’. […] IEW etimologinis ryšys tarp minėtosios veiksmažodžio šaknies ir vardažodinių darinių neįžvelgiamas.

Šaltinis:

Vijūnas 2009, 188