Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
maišýti
Straipsnelis:
žr. maišiklis
Šaltinis:
Откупщиков 1988, 22–23
Antraštė:
maišýti
Straipsnelis:
Oset. yzmīs | (æ)zmesæ, (æ)zmensæ ‘smėlis’. Kilęs iš *uz-maisa- iš iranėnų veiksmažodžio bazės *mais-, myas-, ide. *meik̑ ‘sumaišyti, maišyti’. Plg. av. myas ‘sumaišyti’, *misva- (Altindisches Wörterbuch, 1186–1187), s. i. mikṣ-, misra- ‘sumaišytas’, s. sl. měsiti, r. месить (oset. z-mes ir r. с-месь etimologiškai yra identiški ir skiriasi tik priešdėliais), lie. maišýti, maišalas, s. v. a. miscan, vok. mischen, lo. miscere ‘sumaišyti, maišyti’. Galimas daiktas, kad oset. yzmīs iš tikro reiškia maišalas. Čia taip pagal šaknį – oset. mīsyn ‘sviesto sukimas (mušimas); pasukos’ q. v. Aramėjiškame įraše iš Mechetos (Gruzija), priklausančiame I m. e. a., atpažįstame toponimą zmyzbl’, kuriame galbūt slypi dig. zmeskilæ ‘smėlėtas krantas’. Iš oset. kaip apeliatyvas kilęs balkarų üzmes üzmez [...], kuris pasitaiko toponimuose: Üzmez čungur ‘smėlėtas duburys’ (Коков, Шахмурзаев, Балк. топоним. сл. Нальчик, 1970, 153). Bailey, BSOAS 1956, XVIII, 42 (kitaip – Saka Dictionary, 39: prie zam- ‘žemė’). Franz Altheim und Ruth Stiehl, Die zweite (aramäische) Inschrift vom Mcheta. Die aramäische Sprache unter den Achaimemden, III, Frankfurt am Main, 1963, 244, 251–253.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ IV, 282
Antraštė:
maišýti
Straipsnelis:
[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, jie rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik slavų ir baltų kalboms:] (lie. maišýti = r меси́ть)
Šaltinis:
Endzelīns DI II, 339
Antraštė:
maišýti
Straipsnelis:
maysotan E. 466 ‘gemenget’ (tarp spalvų būdvardžių, taigi ‘margas, raibas’) : lie. maišýti, la. màisît, s. sl. МѢСИТИ, s. v. a. miskan, lo. miscēre ‘maišyti’, s. i. mišra-ḥ ‘sumaišytas’ ir kt. žr. Walde Wrtb. II 244 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 256
Antraštė:
maiszýti
Straipsnelis:
S. air. veiksmažodinė šaknis mesc- ‘maišti, mojuoti, sutrikdyti’ bei taip pat ‘mirkyti (skystyje), panardinti’ ir pagaliau ‘mestis, pulti’ Pedersen, II, 577, mescthair ‘jis yra sutrikdytas’, mescthus ‘jis jį panardina (savo kardą į vandenį)’, cordas mesc ‘kuris metasi (iš grupės)’. Žodis mesc ‘girtas’, žinoma, paveikė reikšmę ir todėl dobreth fín do / ro mesca[d] co trén ‘jam duoda vyno, ir jis pasidaro labai apsvaigęs (arba sutrikęs)’. Tačiau su šia adj. mesc ‘sumaišytas, miglotas’ šaknimi siejasi veiksmažodis mescaid, kurį britų kalbose atliepia kimrų mysgu- ‘maišyti’, kornų mysky, bret. meski, meska ‘id’. Kalbama apie ide. darybą: iš šaknies *meik- (plg. s. i. miçraḥ ‘sujungtas’) arba *meig- (plg. gr. μείγνυμι ‘sujungiu’, aor. ἐμίγην) kartu su priesaga *-ske/o- padaryta iš medijo: gr. μίσγω, lo. misceō, s. v. a. miscan, s. ang. miscian. Šis praes. yra perėjęs airių kalboje į -ā- tipą, kaip lo. – į ē tipą, iš čia mescaid. Turime *meik-s- arba *moik-s- tipą s. i. kauzatyve mekṣáyati ‘jis jaudina, mojuoja’ ir, be abejo, baltų-slavų kalbose: s. sl. měsiti ‘sujungti, minkyti’, lie. maiszýti IF, V, 58. Airių kalboje ši šaknis reikšme, žinoma, sumišo su lo. šaknimi mergō ‘paneriu’, s. i. majjati ‘jis paneria’, madgáḥ ‘nardanti antis (paukščio rūšis)’, lie. mazgóti ‘plauti’, kurią čia atstatome kaip formą *mezg-, nors grupė -zg- airių kalboje būtų reprezentuojama -dg- (Pedersen I 88; Thurneysen 134).
Šaltinis:
Vendryes LEJA, m42
Antraštė:
maišýti
Straipsnelis:
Lie. maišýti, s. sl. měšiti, r. месить, la. maisīt ‘maišyti, minkyti’.
Šaltinis:
Откупщиков 1971, 119
Antraštė:
maišýti
Straipsnelis:
[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Lie. maišýti, s. sl. měsiti turi -s-, šalia lo. misceo su -sk̑-.
Šaltinis:
Matasović 2005, 148
Antraštė:
maišyti
Straipsnelis:
[aptariama praslavų *ch genezė.] Teikiami slavų ireratyviniai veiksmažodžiai su *-chati, kur ch dažnai sutampa su kitu priebalsiu: luž. aukšt. mach[ot]aś ‘schwenken, hin und herbewegen’, luž. žem. machaś, le. machać, r. machat' ‘t. p.’ šalia luž. aukšt. mawać, luž. žem. mawaś ‘t. p.’ ir slov. májati ‘bewegen, erschüttern’, le. mieszać, tarm. le. miechrać, s. č. míšeti, míchati, r. mechat' šalia bažn. sl. měsiti ‘mischen’, r. mesit' ‘kneten’, taip pat plg. lie. maišyti, la. maisit, pr. maysoton ‘gemischt’.
Šaltinis:
Schuster-Šewc 2000, 34
Antraštė:
maišyti
Reikšmė:
mix
Straipsnelis:
Lo. misceō, s. air. mescaid, s. ang. miscian nurodo į dusliają priesagą, greičiausiai šios formos susijusios su šaknies variantu *mei̯k̂-, plg. lie. maišaũ ‘mix’.
Šaltinis:
Milizia 2012, 368
Antraštė:
maišýti
Straipsnelis:
žr. naša
Šaltinis:
Fecht 2010, 192–193

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas