Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: maikstė, ligūstas, įsyn, kankorėžis, rakštas, ten, lepus, nugura, žmona, garbiniai, juosti, parvas, kolys, palatiškai, pasamonai, mielas, snopsoti, diegas, saikus, kerkužis, gubyti, plesnas, vežėčios, gunčė, briautis, -jasi, grieti, skalsus.

Antraštė:

maikstė

Reikšmė:

smaigas

Straipsnelis:

Lie. maikstė ‘smaigas’ < la. maikste: maikstē – k'irbizis – tykwa – тыква. Klaidingo aiškinamo kitomis kalbomis pradžią jau įžvelgė Būga: čia turėjęs būti le. tyka ‘smaigas’ supainiotas su tykwa ‘moliūgas’ (BgRR II 149, 348 1 išn.). Tačiau klaidos pradininkas yra pats autorius; straipsnio pirminio teksto būta tokio: majkste f. tykwa, majkste, тыква (rankr. 169); kad spausdintame žodyne neliko antraštinio žodžio (leticizmo) neliko to latvių žodžio, iš kurio jis kilęs, kalti taisytojai. Originalo latviškas žodis pakeistas kitu – viršuje užrašyta k'irbsis – jau rankraštyje (ne korektūros metu); taisytojo tikslas aiškus – latvišką vertimą suderinti su rusišku (ir lenkišku), ir tam jis, ko gera, bus pasinaudojęs Valdemaro r.–la.–vok. žodynu (1872) – tai lyg ir rodo anuomet dar nenusistovėjusio moliūgo pavadinimo vienodumas (abejur ne tik tas pats germanizmas – plg. ir dab. la. k̡irbis, bet sutampa ir pasirinktas variantas, plg. ты́ква… k̡irbsis 609, tik spausdinant nutolta); abi Miežinio žodyno maikstė reikšmės – tikroji ‘smaigas’, išaiškinta Būgos, ir klaidingoji ‘moliūgas’ – saliamoniškai suderintos, nė vienos nenuskriaudžiant, LKŽ, kur iš vieno žodžio padaryti du homonimai: pirmasis, reikšme ‘smaigas’, priskirtas Būgai, antrasis reikšme ‘moliūgas’, paliktas Miežiniui ir paskelbtas naujadaru (skliausteliuose parašytas neol.).

Šaltinis:

Urbutis 1995b, 14-15