Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: mainas.

Rezultatai

Antraštė:: maĩnas
Reikšmė:: Wechsel
Straipsnelis:: *máinā, -nas ‘keitimas, Wechsel’ lytyse lie. maĩnas, dial. mainà (4), sl. *měná (b) : ide. *mói̯nah₂, -os su šaknimi mei̯h-. [182] *maina- ‘keitimas’ (s. isl., s. v. a. mein) identiškas lie. maĩnas ‘Wechsel’.
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 182, 191

Antraštė:: maĩnas
Straipsnelis:: S. air. moín, maín f. ‘lobis, brangus daiktas’; in móin glosa ‘munus’, acc. pl. máini, dat. pl. máinib. Daug dūrinių ir vedinių: maenech ‘turtungas’, deg-main ‘pelnas, nauda’, pl. dag-móini, com-máin ‘tarpusavio pareiga’, di-main ‘be vertės’, il-mai ‘turtingas’. Kilęs iš šaknies *mei-, reiškiančios mainus, kurią turi s. i. máyate ‘jis maino’, nimayaḥ ‘mainas’, lo. mūnus (iš *moi-nes-) ir commūnis ir t. t., go. gamains [M-59] ‘bendras’, s. v. a. gimeine, dab. vok. gemein, lie. maĩnas, s. sl. měna ‘mainas’, gr. μοῖτος ‘atpildas, dėkingumas’ yra tik skolinys iš italikų kalbų: lo. mūtāre, mūtuus (iš *moi-to). Airių žodis kilo iš *moi-ni-; kimrų kalboje jam atliepia mwyn iš *mei-no-; mwyn reiškia ‘vertė, turtingumas’, o kaip būdvardis – ‘malonus, brangus’ [...]. Kimrų dūriniai: difwyn ‘nenaudingas’; kimrų vediniai: mwynant, cymmwynas; v. kornų muin glosa ‘gracilis (voc.)’, kornų môn, bret. moan ‘plonas, skurdus’. Tačiau visi šie britų būdvardžiai turi kitą aiškinimą, žr. mín ir ypač mian, kur aptariama šaknies *moin- padėtis britų kalbose.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, m59–60

Antraštė:: mainas
Reikšmė:: mainymas, keitimas
Straipsnelis:: Germ. meiþ-a- ‘vengti, šalintis, meiden’ (s. ang. mīðan ‘slėptis, ką nors nuslėpti’, s. saks. mīthan(-d-) ‘išvengti, užkirsti kelią, slėpti’, s. v. a. mīdan ‘vengti, nulėpti, nutylėti’, refl. ‘sich enthalten, sich schämen’), [348] be abejonės, siejasi su bendraide. veiksmažodžiu mei-t- ‘(pa)keisti, (iš)keisti, mainytis, keistis’, plg. lo. mūtō, -āre ‘(pa)keisti, kisti, pasitraukti iš savo vietos’, la. (W) mitu (ar -ẽju), mitêt ‘neatlikti, nepadaryti, unterlassen’, refl. ‘nachlassen, nustoti, liautis’, miets ‘mainas, keitimas’, s. sl. mitě ‘besikeičiantis’, s. i. méthati ‘sustoti po du, susiporuoti, susitinka (džiugiai ar priešiškai)’. Postuluojamą pamatą mei- dažniausiai paliudija iš dalies gerokai savo reikšme besiskirią vediniai, plg. lo. (H) mūnis ‘kas savo pareigą atlieka’, commūnis ‘bendras, viešas, visuotinis’ (ko gero, reikia remtis prielaida, kad viešos pareigos dažnai būdavo keičiamos); s. air. (H) moin ‘dovana, nauda, pelnas, brangenybė’ (‘tai, kuo pasikeista’?), germ. (H) -maina- ‘bendras, visuotinis’, slypintis go. ga-mains, s. ang. ge-mǣne, s. fryz. mēne, s. saks. gi-mēni, s. v. a. gi-meini, lie. mainas ‘mainymas, keitimas’ [veiksmažodį regime la. miju, miêti ‘mainyti(s), keisti(s).], s. sl. měna ‘keitimas, sukčiavimas’, s. i. minā́ti ‘keičia, maino’, su išplėstuku: gr. ἀμείβω ‘keičiu, mainau’. [349] Kita šaknis mei- ‘(su)mažinti, (su)mažėti, kenkti, daryti žalą’ dėl savo reikšmės nuo aukščiau minėtų leksemų atskiriama. Tačiau reikšmės ‘kenkti’ ir ‘apgauti, apgaudinėti, klysti’ dažniausiai neatskiriamos, todėl abiejų žodžių lizdai ne visados griežtai atribojami. Prolytę mei- ‘mažėti, sumažinti’ regime germ. ir lo. vksm. Gretutinės šaknys yra wei-t (lo. vitāre, germ. weis-a- ‘vengti, vermeiden’, lo. vices ‘kaita, Wechsel’) ir galbūt *k(w)ei-t- (slypinti lie. keisti).
Šaltinis:: Seebold 1970, 348–350

Antraštė:: maĩnas
Straipsnelis:: *máinā, -nas keitimas, Wechsel’ lytyse lie. maĩnas, dial. mainà (4), sl. *měná (b) : ide. *mói̯nah₂, -os su šaknimi mei̯h-. [182] *mói̯nos, -nah₂ ‘keitimas’ – lytyse bl.-sl. *máinas, -nā [žr. 182], sl. *měná (b) (Kolesov 1972, 27, 30), s. v. a. mein ‘blogas, falsch’; plg. ir i- vedinį lo. commūnis, go. gamains, kurie galbūt rodo, kad ved. mení- ‘kerštas’, av. maēni- ‘bausmė’ kadaise įėjo į kompozitus, kaip ir kad rodytų s. pers. yāumainiš ‘su verdančia (?) atlygio jėga’. Priklauso šakniai *mei̯h-, kurią turi la. mît ‘mainyti, keistis’, ved. máyate (Pokorny IEW, 710).
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 182, 199

Antraštė:: maĩnas
Straipsnelis:: Lie. maĩnas (didžioji dalis aukštaičių, s. raštai) / mainà (reta forma, užrašyta Plungės r.) ‘mainymas, keitimas; permaina’; ãt-mainas (Plungės r., Sirvydo, Daukšos raštai), atã-mainas (rytų aukštaičiai, žemaičiai, Daukša), atã-maina (rytų bei pietų aukštaičiai) ‘permaina’; la. maîna (sėliškosios patarmės), maĩna (Vidžemės vidurio ir sėliškosios patarmės) / mains (tamniekų patarmės, Ulmanio žod.) ‘mainymas, keitimas; pamaina’ priklauso baltų ir slavų leksikos sluoksniui. Atitikmenys slavų kalbose turi ā kamieną (s. sl. měna, s. le. miana etc.; Vasmer II 597-8; Fraenkel 395-6; Trautmann 176) ir ŏ kamieną (kai kurios priešdėlinės formos): sl. *-měnъ (> r. обмен, размен). Taigi yra pagrindo (turint galvoje ir ŏ-kamienės formos vartojimą senuosiuose lie. raštuose) rekonstruoti bl.-sl. *maina- m. ir mainā f. (žr. Trautmann 176).
Šaltinis:: Stundžia 1994, 25

Antraštė:: maĩnas
Straipsnelis:: Lietuvių ir germanų kalbose esama nedaug no vedinių iš veiksmažodinių šaknų, plg. […] lie. maĩ-na-s (< ide. *moi-no- ~ ide. *mei- ‘(ex)change’), lie. síe-na (~ ide. *seh₂(i)- ‘bind’). Pirminę tokių darinių reikšmę sunku apibrėžti. Nors dauguma gali būti vadinami veiksmažodiniais daiktavardžiais, keletą galima būtų interpretuoti ir kaip rezultatinės reikšmės daiktavardžius, pvz., lie. síena ‘wall’ (← ‘the bound, plaited thing, wickerwork’).
Šaltinis:: Vijūnas 2009, 183–184