Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: makaulė, siekas, bulia, trupėti, liepas, skalikas, karčiama, kaukas, kevatas, karė, bartišius, dribčius, pasienis, dėslioti, biržis, takas, vovoras, apdrimblė, arklidė, gaimaroti, skopti, buželis, sausmena, užkurti.

Antraštė:

makaũlė

Reikšmė:

galva, kiaušas, kaukolė, viršugalvis; protas

Straipsnelis:

E. Fraenkelis (LEW 399) lie. makaũlė ‘galva, kiaušas, kaukolė, viršugalvis; protas’ kildina iš makas ‘kapšys, maišelis, piniginė’ ir retos priesagos -aulė. Lietuvių kalba, be makaũlės, pažįsta nemaža kitų tos pačios reikšmės ir gana artimos darybos sinoniminių žodžių: makaušė, smakaũlė, smagal̃vė, smagal̃dė, smagaũdė, smagaũlė. Pirmasis smag- (smak-) darinių dėmuo, mūsų nuomone, sietinas su šaknimi smag(+enes), plg. smegeninė ‘galva; protas’. Iškyla tikimybė, kad makaũlė, kaip ir kiti semantiniai jos atitikmenys, vis dėlto labiau laikytina ne [32] priesaginiu, o sudurtiniu žodžiu, kurio antruoju dėmeniu (taip pat ir smakaũlės), visai įmanoma, ir galėtų būti žodis kaulas (dėl priegaidės plg. plg. káulas : prakaũlis), o gal ir kaukolė (su vidurinio skiemens sinkope dėl panašių skiemenų pasikartojimo). Abejojama, ar pirmąjį makaũlės (kaip ir makaušės) dėmenį iš tikro galėtų sudaryti semantiškai gana tolimas makas ‘kapšys, maišelis, piniginė’. Remiantis darinių smagalvė, smagaulė ir ypač smakaũlė bei kitų buvimu šalia makaũlės (makaušės) pirmajame makaũlės (makaušės) dėmenyje stengiamasi įžvelgti elementą, jungiantį ją su smag- (smak-) dariniais. Tokiu elementu, galimas daiktas, galėtų būti šaknis *mag- (plg. *mag + *mazgenes lytimi, iš kurios kildinamos smagenys || smegenys, E. Fraenkel LEW, 837; M. Vasmer REW II, 146). Jei tokia prielaida įmanoma, ryšys tarp mak- (*mag-) ir smag- (smak-) darinių, mūsų nuomone, galėtų būti visai įtikinamas. Tokiu būdu pagal šią prielaidą galima būtų makaũlę laikyti savu sudurtiniu žodžiu, sietinu su smagenimis ir kaulu (kaukole) ir, galimas daiktas, išlaikiusiu pačią seniausią pirminės *mazgenes lyties dėmenį. Darinių mak- ir smag- (smak-) žodžio pradžios m ir sm santykiui iš dalies galbūt neprieštarautų ir tokių žodžių kaip [33] krẽplės ‘skrepliai’ : skrepliaĩ poros. Buvimas slavų kalbose žodžio makuška (r. макушка, br. макоўка, le. makówka ‘viršugalvis’ (< мак ‘aguona’, M. Vasmer REW II, 89–90) neatmeta ir kitos galimybės, jog pirmasis makaũlės, kaip ir makuškos, dėmuo galėtų būti ir skolinys iš slavų kalbų, tačiau tokią prielaidą visų pirma visai pamatuotai galėtų atmesti greta makaũlės vartojami sinoniminiai smag- (smak-) dariniai.

Šaltinis:

Grinaveckienė 1971, 32–34