Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: makna, piningas, skudrus, kaimyna, ankštis, atodagiai, vėliava, žiūras, grubinėti.

Antraštė:

maknà

Reikšmė:

pelkėta, drėgna vieta

Straipsnelis:

Gr. leksemos μάκαρ, μᾰκάριος ‘(pa)laimingas, klestintis, turtingas’, μᾰκᾰρία ‘laimė’ skirtinos prie sąvokų, turinčių išsišakojusias mitologines-poetines asociacijas, bet gr. žodžių etimologija visiškai nesuprantama. Gr. μάκαρ etimologija (Frisk GEW II, 162; Chantraine DEG III, 659) turi vieną trūkumą – etimologizuojant ignoruojamas dinaminis semantikos aspektas, t. y. nebandoma nustatyti tos situacijos, kurioje galėjo susiformuoti sąvoka ‘palaima’. [142] Remdamiesi tipologinėmis paralelėmis [143… 145] manome, kad gr. μάκαρ siejasi su leksemomis, kurios įvardija šlapumą, drėgmę (kartais – purvą) ir yra kilusios iš ide. *mā̆k- *mā̆k-r-, *mā̆k-n-, plg. sl. *mokrъ (: *močiti, *makati, *mok-nǫ-ti, [146] lie. makõnė ‘purvas, dargana’ (: makė́ti ‘eiti, bristi per purvą’, mak-énti, mak-óti, mak-noti) lie. maknà ‘pelkėta, drėgna vieta’, maknỹnė, maklỹnė, la. mãkônis (màk-tiês), makņa, alb. makë ‘plėvelė ant skysčio’, arm. mōr ‘purvas, liūnas’ (< *mā̆k-ri-). Jeigu šie mūsų pasiūlyti atitikmenys iš tikrųjų siejasi su μάκαρ, matome, kad gr. μάκαρ (laikytas izoliuota heteroklitinio linksniavimo leksema) dabar gauna trūkstamą heteroklizės komponentą – *mak-r : *mak-n-. Remdamiesi formantu -αρ- (μάκαρ siūlome čia įtraukti ir bl. -ar-, -al- vedinius, t. y. lie. màkaruoti, màkaluoti ‘mojuoti, sumaišyti mušti, plepėti’, kurie siejasi su lie. makóti ‘bristi per purvą’. Tokiu būdu išryškėja ide. *mā̆k- ‘drėgnas, šlapinti’ ir *māk- ‘maišyti, lamdyti, spausti’ (Pokorny IEW, 698; plg. la. màkt, lo. maccare < *māc-cāre), netgi ‘mušti’ tarpusavio ryšys.

Šaltinis:

Топоров 1980 (1982), 142–147