Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: malkas, votelis, ėdrauti, dumčius, dulka, godus, bačka, ąselė, sketerė, jumikas, apnikti, keteria, barsukas, madaras, gamula, pavojus, ulyčia, birnus, krykštė, aldija, mėžti, štrumpė, kystas, austi, įsnauja, kėkšti, -ščia, barščiai, antuka, smalstumai.

Antraštė:

mal̃kas

Reikšmė:

gurkšnis

Straipsnelis:

Prisilaikant tradicinės nuomonės [Miklošičiaus, Macenauerio ir kt.], s.-kr. leksema му̀кљив ‘šlapias. drėgnas’ Skoko (Skok II, 479) žodyne gretinama su la. mukls ‘klampus’; pilnas ide. paralelių sąrašas pateikiamas Pokorny’o žodyne: archetipas *meug-, *meuk- ‘(iš)slysti, slidus, gleivės, gleivėtas, minkštas’ – lo. mūcus ‘gleivės’, mūcor ‘pelėsiai’, gr. μύξα ‘gleimės, nosis’, s. i. muñcáti, mucáti ‘išlaisvina’, lie. munkù, mùkti ‘pabėgti, išslysti, būti atskiriamam sluoksniais’, la. mùku, mukt ‘pabėgti’, lie. (s)maũkti ‘numesti, nutempti’. Čia pateikti slavų kalbų atitikmenys gana nutolę nuo reikšmė ‘drėgnas’, plg. sl *(s)mъknǫti ‘išlysti’, č. smeknouti ‘nuimti’ [ir kt.]. Mūsų nuomone, s.-kr. му̀кљив reikia sieti ne su ide. *meuk-, *meug- (žr. aukšč.). o su ide. *melk-, *melg-, archetipas *mьlk-(ъ)livъ, [35], plg. č. mlklý ‘drėgnas’. Skoko nuomone (Skok II, 479), su s.-kr. му̀кљив gali būti susieta s.-kr. му́клица ‘arklių liga, kaip per odą sunkiasi kraujas’. [36] Taigi, mūsų nuomone, s.-kr. му̀кљив, му́клица, č. mlkly reikia sieti su ide. *melk-, *melg- ‘drėgnas, drėgmė’, kuriam priklauso gr. μέλκιον· κρήνη ‘šulinys’, go. milhma ‘debesis’, v. v. a. milgen ‘brinkinti grūdus gyvuliams šerti’, lie. mal̃kas ‘gurkšnis’, la. malks, malka ‘gėrimas (vienu mauku)’, serbų мла̏ка ‘šlapia, vandeninga dirva’ [ir kiti slavų kalbų pavyzdžiai].

Šaltinis:

Петлева 1977 (1979), 35–37

Antraštė:

mal̃kas

Straipsnelis:

La. màlks ar màlka ‘gurkšnis, didelis gurkšnis, kurį vienu atsikvėpimu galima išgerti’ pirmykštė reikšmė galbūt yra buvusi tokia kaip ir serbų mlȃz (‘soviel auf einmal hervorschießt, wenn man melk’; auch tri mlȃz krvi!); tokiu atveju bl. formos siejasi su lo. mulcēre ‘streichen’.

Šaltinis:

Endzelīns DI, II 398

Antraštė:

mal̃kas

Reikšmė:

gurkšnis

Straipsnelis:

[Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais.] *melko ‘pienas’ : *melzivo ‘colostrum’ (Berneker SEW II, 33, Vasmer REW II, 151), pvz., s. sl. mlěko, r. molokó, le. mleko etc. Artimiausi atitikmenys – kiek forma siejasi yra lie. mal̃kas ‘gurkšnis’, la. màlks m., màlka f. ‘gurkšnis’ (Trautmann BSW, 177 prie *melka- // *malkā̆ su pastaba, kad slaviško žodžio reikšmė galėjo patirti germanų įtaką, pvz., go. miluks ‘pienas’). Sl. *melko yra diskusinis, kadangi slavų kalbose vartojamas senas ide. veiksmažodis *mьlzǫ, *melsti ‘pienas, melžti’ (pvz., r. bendr. sl. mъlzu, mlěsti, slov. mólzem, mlésti // mólsti) ir jo vediniai. Visos formos remiasi ide. *melg̑- su įprastu sateminėms kalboms g̑ virtimu z (plg. Pokorny IEW, 722–723 prie *mē̆lg̑- arba *meləg̑-?) ‘nubraukti. šluostyti(s)’, europietiškai ‘melžti’, pvz., gr. ἀμέλγω, lo. mulgeō, -ēre, s. v. a. milchu, lie. mélžu, mìlžau, mìlžti etc. Kaip tokio pagrindimo priešprieša, sl. *melko gali būti interpretuotas kaip kentum skolinys, reprezentuojantis vedinį iš šaknies varianto *melk̑-. Žinoma, lie. mal̃kas taip pat yra kentum skolinys, bet be tos specialios reikšmės, kuri pasirodo slavų kalbose. Galimas semantinis vystymasis iš *melko ‘primilžis’ → ‘pienas’.

Šaltinis:

Gołąb 1972, 70

Antraštė:

mal̃kas

Straipsnelis:

žr. maukti

Šaltinis:

Otrębski 1970c, 213