Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
mamà
Straipsnelis:
[Straipsnis apie ankstyvąją ide. s. galūnę] * ‘motina’ (su reduplikuotais variantais *mā̆mā, mammā) (s. i. mā́, att. mámmē, lie. mamà)
Šaltinis:
Shields 1979, 220
Antraštė:
mamà
Straipsnelis:
Etimologizuodamas lie. mamà, E. Fraenkelis savo žodyne [45] pakartoja kai kurių mokslininkų bei psichologų nuomonę, kad ir lie. mamà yra vaikų šnekos žodis, „kokį pažįsta daug ir ide., ir neide. kalbų’. Smulkiau čia dabar nesigilindama į šią problemą, pateikiu dviejų mokslininkų pažiūras, kurios prieštarauja tokiam supaprastintam lie. mamà aiškinimui, žr. A. R. Nykl, Orbis, VI, 438 bei D. McCarthy, Manual of Child Psychology, 490.
Šaltinis:
Rūķe-Draviņa 1959, 45–46
Antraštė:
mamà
Straipsnelis:
S. air. muimme f. ‘žindyvė, maitinanti motina’, gen. sg. muime, gen. pl. muimme glosa ‘nutricum’' vėliau buimme. Tai f. aite porinis žodis (žr. atskirai). Vediniai muimech arba buimech f. taip pat yra paliudyti. Kilo iš formos *mammyā, padarytos senosios hipokoristinės formos, išsaugotos daugelyje kalbų: gr. μάμμη arba [71] μάμμα, lo. mamma, s. v. a. muoma ‘teta’, lie. móma ‘motina’ ir kuris yra vienintelis motinos pavadinimas britų kalbose: valų, kornų, bret. mam, iš kur valų mam uaeth ‘motina maitintoja’, v. kornų mamaid glosa ‘altrix nel nutrix (voc.)’. Dėl muimme šaknies balsio žr. Pokorny KZ XLV 362. Vaikų kalbos žodis, kurį taip pat turi s. i. māmaḥ ‘dėdė’, Pok. 694.
Šaltinis:
Vendryes LEJA, m72

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas