Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: manimi.

Antraštė:

manimì

Straipsnelis:

Pr. maim, māim instr. sg. ‘aš’ daugelis linkę interpretuoti kaip pron. possess. *mai̯aim(i), siejamą su sl. *mojьmь (Berneker 1896, 209; Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmäler, 1910, 269; plg. Brugmann II, 2, 1906, 419), plg. lo. gen. sg. meī (iš meus). kiti remiasi analogiška instr. sg. forma lie. manimì, la. manim tipo, įvairiai aiškindami n nebuvimą pr. māim, maim. Dar kiti remiasi analogišku lyginimu su lie. instr. taimì, saimì, plg. Arumaa, Litauische mundartliche Texte aus dem Vilnagebiet, 1930, 60; Grinaveckis, ABSl, II, 1965, 199 ir ypač Zinkevičius, Lietuvių dialektologija, 1966, 125, 301, kur nurodomas tiesioginis ryšys su pr.-lie. trm. maimì (Lazūnai). Dėl kontaminacijos trm. formų maimì ir manim̃, manìm galėjusios susidaryti panašios į pr. māim, maim formos.

Šaltinis:

Топоров ПЯ, A–D, 117

Antraštė:

manimì

Straipsnelis:

Prūsų Enchiridione brūkšnelis gali žymėti priebalsių n arba m praleidimą, pvz., […] pr. sen māim, sk. sen manim) plg. lie. dial. su manim̃ (< su manimì) […].

Šaltinis:

Smoczyński 1989c, 180