Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: manta, airė, medeine, skypata, kupčius, bangas, ik, laišys, gauti, kreklas, iršas, gavėti, kiekas, skirtis, lėti, pergas, verpilė, speigas.

Antraštė:

mantà

Reikšmė:

Habe, Besitz

Straipsnelis:

E. Fraenkelio žodyne pateiktas lie. mantà (p. 408 t.) ar tiesiog, ar per latvių kalbą yra kilę iš v. v. ž. monthe ‘moneta, pinigas’. Lie. mantà anksčiausiai fiksuojamas šiaurinėje Lietuvoje.

Šaltinis:

Senn 1958, 599

Antraštė:

mantà

Reikšmė:

kilnojamasis turtas

Straipsnelis:

P. Skardžiaus siūloma hipotezė, kad lie. žodis mantà ‘kilnojamasis turtas’ siejasi su lie. asmenvardžių -mant (plg. Algimantas, Daugmantas, Normantas, Vilmantas) ir veiksmažodžiu manýti, man rodos, visai tikėtina (žr. P. Skardžius, Litauische zweistämmige Personennamen mit mant- und mantà „bewegliche Habe“, ZfslPh, XXIX, 1960, 146–150).

Šaltinis:

Топоров 1963d, 256

Antraštė:

mantà

Reikšmė:

turtas, rakandai

Straipsnelis:

[Nauji autoriaus siūlomi baltų kalbų skoliniai iš iranėnų:] Lie. mantà ‘turtas, rakandai’ neturi pripažintos etimologijos (vėlyvas skolinys iš vok.; bandyta sieti su ide. *men- ‘galvoti, atminti’; Fraenkel LEW, 408). Žodis mantà įeina į lie. dvikamienių asmenvardžių sudėtį, plg. Nor-man-tas, Vil-mantas, Dau(g)-mantas, Algi-mantas. Tikėtina, kad atskiri vardai padaryti vėliau, susiejus juos su apeliatyvu mantà ‘turtas’. Asmenvardis Algi-mantas išvestas suabsoliutinus tam tikrą komponentą -manta- (jis įeidavo į subst. sudėtį), kurio pirminė reikšmė ‘kažką turintis’, plg. Algi-mantas : lie. algà ‘apdovanojimas, mokestis, atlyginimas’. Greičiausiai senųjų lie. vardų -manta- bei iranėnų adj. formantas -mant-, plg. n. av. gaomant- ‘turintis daug galvijų’ (s. i. gómān ‘turintis galvijų’), fšumant- ‘gausus galvijų’, atlieka tą pačią funkciją. Minėtas ir. -mant- turi variantą -vant-, plg. n. av. haoma-vant- = s. i. sóma-vant ‘atskiestas somà’. Su priesaga -mant- / -vant- (variantas priklauso nuo prieš einančio kamieno) [19] formuoti būdvardžiai, reiškę ‘gausus to, ką pavadina daiktavardis’ (TH. Benfey, KZ, VII, 1858, 112). Bl. -manta- (etimologiškai neaiškus) bei ir. -mant- / -vant- artimi savo funkcija ir reikšme, todėl susidaro įspūdis, kad baltai patyrė iranėnų poveikį ar perėmė iš pastarųjų atitinkamą subst. (adj.) modelį ir formantą.

Šaltinis:

Трубачев 1965 (1967), 19–20

Antraštė:

mantà

Reikšmė:

turtas

Straipsnelis:

Lie. manta < v. ž. monte, munte (= v. a. münze ‘moneta’) < lo. moneta.

Šaltinis:

Buck 1949, 771

Antraštė:

mantà

Reikšmė:

bewegliche Habe; Besitz, Eigentum, Vermögen, Habe (ir kt.)

Straipsnelis:

Lie. žodį mantà, suradęs Daukanto „Būde“, pirmą kartą pamini L. Geitleris (L. Geitler, Lit. Studien, 1875). Lie. mantà nepažįsta reikšmės ‘Geld’ (pastaroji atėjusi iš raštų, pvz., Daukanto), o tik ‘Besitz, Eigentum, Vermögen, Habe (ir kt.)’. Leskienas, Bildung der Nomina, 543 laiko, jog lie. mantà esąs skolinys iš latvių kalbos ir spėja, jog pastarojoje kalboje šis žodis atsiradęs iš le. majątek. K. Būgos nuomone (Liet. Tauta I 229 t.), lie. mantà [148] nėra giminiškas su lie. mintis ‘Gedanke’, menu, minti ‘gedanken’. Šituo pasirėmęs ir Leskienas (IF, XXXIV, 320) lie. mantà atskiria nuo menù, miñti. J. Endzelynas (ME II, 561 t.) lie. mantà (tariamai fiksuojamą tik šiaurės Lietuvoje) laiko skoliniu iš la. mañta ‘Hab und Gut, Schatz’, o pastarasis manta yra iš vok. monthe (šios etimologijos J. Endzelynas vėliau atsisakė). Jis dar taip pat bando aiškinti manta atsiradimą: esą la. mantība ‘Habe’, vėliau mantīgs ‘wohlhabend’, manta pagal dat. sg. man ‘mir’ atsiradę iš s. la. savtība ‘Eigentum, sein Eigen’ arba la. manta atsiradusi tiesiog iš *savta, *sauta (plg. s. la. savtis ‘Mitgenosse, Eigener’). Tačiau ir ši J. Endzelyno etimologija yra perdėm abejotina (žr, tekste). [149]. E. Fraenkelis savo žodyne (p. 408) tik pakartoja pirmąją J. Endzelyno hipotezę: lie. mantà, la. mañta < v. v. ž. monthe. Mano nuomone, lie. mantà nereikia atskirti nuo lie. asmenvardžių (Mañt-vydas, Mañt-vinas ir kt.) formanto -manta(s), mantus, manýti Iš lie. mantus ‘grzeczny, porządny, ražny, sposobny do czego’ (SD 69) bei mintrùs ‘verständig’ reikšmių galime spėti, jog lie. mantà iš pradžių galėjo reikšti ‘Versehen, Verständniss’, paskui ‘Eindigkeit, Begabung, Fähigkeit’, ‘durch diese Fähigkeit erworben Sachen’ ir galų gale ‘bewegliche Habe, Gut’ (plg. jis nuolat prasimano naujų padargų savo ūkyje). Vadinasi, lie. mantà reikšmė ‘kleine Sachen, bewegliche Habe’ galėjo kilti iš mantà ‘prasimanyti daiktai, angeschaffe’.

Šaltinis:

Skardžius 1960, 148–150

Antraštė:

mantà

Straipsnelis:

Skardžius teigia, kad lie. mantà nėra skolinys iš la. mañta kaip manė Endzelynas; nei lie. mantà, nei la. mañta nėra vestini iš vidurio vokiečių monthe ‘Münze’.

Šaltinis:

Rosinas 1998, 281

Antraštė:

mantà

Reikšmė:

manta, bagātība

Straipsnelis:

Straipsnyje aptariami la. asmenvardžiai su pirmuoju komponentu al-. Almands, Almants, lie. Al̃mantas < al + mantùs ‘atjautīgs’, plg. mantà ‘manta, bagātība’.

Šaltinis:

Balode 2001, 10