Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
margas
Straipsnelis:
moargis E. 239 ‘morgenas (vok. žemės matas = 0,25 ha)’ – kaip ir lie. margas iš le. morg.
Šaltinis:
Endzelīns DI, IV (2), 262
Antraštė:
margas
Straipsnelis:
Lie. margas, mirgėti, la. mir̂dzêt, mir̃ga(s), marga, mùrgi giminiški drum. amúrg ‘žaibas’. Visi neturi nieko bendro su ide. *(mer-), *mor-(u)- ‘tamsėti, juoduoti’, todėl, kad šie bl. žodžiai kilę iš *mergh-, kuri išsivystė iš *mer- ‘spingsėti, blizgėti’.
Šaltinis:
Rădulescu 1981
Antraštė:
márgas
Straipsnelis:
Gr. μόρφνος ‘juodas, tamsus’. […] Etimologija abejotina. Faktas, kad žodis rimuojasi su ὀρφνός ‘tamsus’, nieko nepaaiškina. Atstačius šaknies pabaigoje labioveliarinį, galėtume gretinti su lie. márgas ir veiksmažodžiu mirgė́ti (Slolmsen, KZ 1897, XXXIV, 24 t.). Gr. kalboje prisimenama μόρτος 2, μορυχος, μορύσσω; Hes. glosoje μοριφόν·σκοτεινόν, μέλαν lema turi galbūt būti ištaisyta į μορφνόν. Remdamiesi Aristido l. c. tvirtinimu, kuris sako, kad šis paukštis yra νηττοφόνος ‘ančių žudikas’, Pisani, Rendiconti dell\'Istituto Lombardo 1939–1940, LXXIII, 407 suponuoja haplologiją *μορβο-φνος iš *mr̥gʷo-gʷhno-, plg. s. i. mr̥ga- ‘didelis paukštis’ ir *ghʷen- ‘žudyti’. Išradinga, bet labai abejotina.
Šaltinis:
Chantraine DEG, III, 714
Antraštė:
márgas
Reikšmė:
bunt
Straipsnelis:
μορφή ‘pavidalas’ (‘Gestalt’) gal su lie. márgas ‘bunt’, mirgė́ti ‘aufleuchten’ (nepaisant Beekes[The Development of the Proto-Indo-European Laryngeals in Greek, The Hague-Paris, 1969] ir Frisko); tuomet šaknis *mergʷʰ-, toga darinys *morgʷʰáh₂, netekęs laringalo antroje kompozito dalyje Hesychiaus ἀμερφές· αἰσχρόν; márgas turbūt Vr̥ddhi darinys *mōrgʷʰ-ó-s (maždaug ‘blykčiojąs’ iš *mórgʷʰos ‘švystelėjimas, blykstelėjimas’); šaknies laringalo buvimą laiduoja praes. mìrga ‘leuchtet auf, blinzelt’.
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 178
Antraštė:
márgas
Straipsnelis:
Rumunų murg ‘tamsios spalvos’. Rădulescu (Ponto-Balt. 1 1981 16–18) teisingai atsieja rum., alb. murg, s. isl. myrkr ir t. t. nuo amurg, Morgen ir kt. […] Bet jis be reikalo atskiria lie. márgas, kuris gerai dera semantiškai su spalvas pavadinančiais žodžiais, kurie žymi nešviesumą […] Kaip aš smulkiai nurodžiau Linguistique Balkanique, XX, 1977, 116, murg vokalizmas tiksliai dera su lie. márgas akcentuacijos klase. Todėl mes turime baltų-slavų-balkanų etimoną *mārga-. […] Tiksli ide. forma yra *merg⁽ʷ⁾-.
Šaltinis:
Hamp 1991a, 37
Antraštė:
márgas
Reikšmė:
širmas, šėmas, dryžuotas…
Straipsnelis:
Vietoj šir̃mas, šė̃mas, ráibas, juodmar̃gis, žalmar̃gis, raĩnas, pìlkas (apie paukščius, daiktus), dryžúotas, kanapė́tas, rauplė́tas, supelėjęs […] [Rodūnios, Lazūnų, Ramaškonių, Apso lietuviai] vartoja […] dažniausiai dvi spalvas žìlas (kai spalva tamsesnė, lygesnė) ir márgas (kai spalva šviesesnė, dėmėtesnė), pvz., márgas arklỹs […], kãtinas, margà vištà […], márgas véidas, margà paklõdė […]. [Tai neabejotini vertiniai] iš br. сівы́ ir рабы́. [Mat baltarusiai šiems dalykams įvardyti turi bemaž tik dvi spalvas.]
Šaltinis:
Grinaveckienė 1997, 188
Antraštė:
margas
Straipsnelis:
žr. marginė
Šaltinis:
Buck 1949, 423
Antraštė:
márgas
Straipsnelis:
žr. marginys
Šaltinis:
Safarewicz 1983, 350
Antraštė:
márgas
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. ма́ргі, ма́ргель ‘jaučio vardas, margis’ Karskis Б 130; plg. Stankevičius KV 177 марга ‘margos karvės vardas, margė’ < lie. márgis, (dem. margẽlis) ‘margas jautis, marga karvė’. Iš to pat būdv. márgas kito (priesaginio) vedinio margìnė̃ (marginỹs) ‘margas naminis marškonis audeklas’ yra le. trm. marginja ‘lininių gijų, maišytų su vilna ir medvilne, audeklas’ SJP II 880, žr. Jablonskis LŽ 128 (vns. kilm. morgini; plg. ir LŽ 360 morgienia < lie. ryt. margiẽnis ‘prastas naminis spalvotas audeklas’).
Šaltinis:
Urbutis 1969a, 65

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas