Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: masinti.

Rezultatai

Antraštė:: mãsinti, masìnti
Reikšmė:: vilioti, žadinti, traukti (prie savęs)
Straipsnelis:: [Šaknys, kurių s-mobile stovi prieš priebalsį, tėra vien struktūriniai šaknų, turėjusių komponentą s po priebalsio (minėtas priebalsis gali būti išplėstas) variantai:] 4. Paprastoji šaknis *ms- II ‘tempti, liesti’ reprezentuojama šiais vediniais: variantai *ms-, *mis-, *mos-, *mus- *mas- – s. i. miṣáti ‘atmerkia akis’ (< *‘ištęsia, ištempia’), muṣṇā́ti ‘vagia, plėšia’, gr. μαστός (μασδός) ‘spenelis’, μαίομαι (< *μασi̯ομαι) ‘prisiliečiu, čiupinėju’, μύω ‘užsiveriu, užsidarau’, šv. trm. mas ‘įtampa’, lie. mãsinti (masìnti) ‘vilioti, žadinti, traukti (prie savęs)’, la. misêt ‘tempti, vogti’, prasl. ǫxati (< *m̥sati) ‘uosti’ (< *‘įkvėpti orą’)
Šaltinis:: Мельничук 1984 (1986), 142

Antraštė:: mãsinti
Reikšmė:: vilioti
Straipsnelis:: [Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmannas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] māi̯ō ‘linguoju’: lie. móju daryba ir reikšme atitinka sl. majǫ s. sl. žodyje namajǫ. Nepaisant Trautmanno, kuris neįžvelgė jokių pagrįstų ryšių su kitomis kalbomis, tvirtinimo, Pokorny IEW (693) tikriausiai teisingai šį veiksmažodį sugretino su gr. μηνύω, dor. μᾱνύω ‘rodau’ (plg. Boisacq 634 po Prelvico) būtent darybos, išplėstos -s-, buvimo atžvilgiu su redukcija šaknyje: lie. mãsinti ‘vilioti’ šalia gr. μαίομαι, fut. μάσσομαι ‘judinti’. Tokiu atveju veiksmažodis yra jau praindoeuropietiškas, o baltų-slavų inovacija remiasi šakniniu aoristu ir kurio pėdsakas gali būti lie. preteritas mójau (su -i̯ā- elementu vietoj po balsio laukiamo -ā-).
Šaltinis:: Safarewicz 1967, 251