Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
maumas
.
Rezultatai
Antraštė:
maũmas
Reikšmė:
vaikų baidyklė
Straipsnelis:
[Pristatoma mitologinė leksika – žodžio
baũbas
atitikmenys lie. kalboje.] Lie.
maũmas
,
maumà
,
maumỹs
,
maũmė
,
maũmelis
,
maumū̃zas
,
maumõkas
,
mùmas
, plačiai vartojami rytų ir pietų aukštaičių bei žinomi pakraštiniams žemaičiams (Krš), sietini ne su lie.
maumti
‘baubti’,
maumóti
‘bliauti, mauroti’, bet su
maumė́ti
‘vešliai augti, baubėti’, tos pačios šaknies žodžiais vadinami ir smulkūs, apvalūs daiktai, pvz.,
maũmas
‘utėlė, bulvės akis’,
mū̃mė
‘utėlė, kirmėlė’; dar plg. semantinę paralelę
baũbas
‘vaikų baidyklė’ ir
báubėti
‘augti, storėti’,
baũžas
‘vaikų baidyklė’ ir
baũžas
‘beragis, buolas, luinas, šmulas’. Kad
m
lie.
maũmas
greičiausiai yra priesagos elementas, rodo vaikų baidyklių pavadinimai
maulià
,
maulỹs
, taip pat plg. vksm.
apsimaũlinti
‘apsimuturiuoti, apsitūloti’,
mùlas
‘beragis, baužas, šmulas’,
mùkulas
‘gumulas, gniužulas’ ir
mùkti
‘zmegti, tižti’,
mùlas
‘dumblas’ ir
mùlti
‘darytis nešvariam’,
muõlas
‘drumzlės, dumblas’ ir
muõlėti
‘pelėti, gliaumėti’. Taigi
maũmas
pavadintas pagal išvaizdą, formą.
Šaltinis:
Jasiūnaitė 2000
, 175-176
Antraštė:
maũmas
Reikšmė:
neaiškiai kalbantis, nekalbus žmogus, tylenis, nenoromis kalbantis
Straipsnelis:
Br.
o
< lie.
au
pavyzdys: br.
мо́мля
‘labai tyliai, neaiškiai kalbantis’ turi neabejotiną bendrą kilmės ryšį su lie.
maũmas
,
maumỹs
,
maumẽklis
‘neaiškiai kalbantis, nekalbus žmogus, tylenis, nenoromis kalbantis’, dar plg.
mauménti
,
maumóti
‘neaiškiai kalbėti’. Pirminė forma buvusi
ма́ўмля
, kuri slavėdama per
мо́умля
tapo
мо́мля
.
Šaltinis:
Grinaveckienė, Mackevič 1989
, 72
Antraštė:
maũmas
Reikšmė:
utėlė, niekam tikęs žmogus
Straipsnelis:
Br.
мэ́ма
‘utėlė; tinginys’ yra tokios pat semantikos kaip lie.
maũmas
,
maũmė
‘utėlė, niekam tikęs žmogus’, greičiausiai br.
мэ́ма
< lie.
maũmė
. Nedėsninga šio skolinio šaknies modifikacija
э
(iš
мáўма
turėjo pavirsti į
мáма
, o gal
мя́ма
, – iš čia ir dabartinis jos pavidalas).
Šaltinis:
Grinaveckienė, Mackevič 1989
, 75
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas