Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
mazgóti
Straipsnelis:
[Šaknys, kurių s-mobile stovi prieš priebalsį, tėra vien struktūriniai šaknų, turėjusių komponentą s po priebalsio (minėtas priebalsis gali būti išplėstas) variantai:] 3. Šaknis *ms- I ‘blaškyti, svaidyti, atmesti, nepriimti, sudaužyti, trinti’: variantai *ms-, *mes-, *mis- (meis-, mois-), *mos-, *mus- (meus-, mous-), *mHs- (meHs-, moHs-) – s. i. ásyati (< *m̥s-) ‘meta, sviedžia’, másyati ‘matuoja’ (sviesdamas daiktą, plg. r. прикидывать), mastíṣkaḥ ‘smagenys’, mástaka ‘galva, kaukolė’, meṣī́ ‘avies kailis’ (< *‘papjauta avis’), muṣṭíḥ ‘kumštis’, músataḥ ‘piestelė’, gr. ἄσις ‘dumblas, purvas’ (< *‘atliekos’), ἄση ‘pasišlykštėjimas’, μες(φα) ‘iki’, μιστύλλω ‘sukapoju (mėsą)’, μισθός ‘atpildas’, μύσος ‘sutepimas, purvas, dėmė’, μῦς ‘pelė’ (< *‘bjaurybė’), μυῖα ‘musė’ (plg. r. гнус), lo. miser ‘nelaimingas’, muscus ‘samanos’, musca ‘musė’, s. v. a. mast ‘mėšlas’, marg ‘smegenys’, mos (mios) ‘samanos, pelkė’, go. mizdō ‘mokestis’, isl. musl ‘sukapota’, het. mauš- ‘kristi’, lie. mėsà (< *‘sudraskyto žvėries gabalai’), màstieguoti ‘mojuoti (kalaviju)’, mazgóti, mìškas (< *‘siena, riba’), mùšti, mùsos ‘pelėsiai’, mùsė, prasl. mozgъ, měxъ ‘kailis, odinis indas’, mьstь ‘kerštas’, mъxъ ‘samanos’, muxa, mъšica ‘mašalas’, r. мосол ‘kaulas’ (< *‘apgraužtas kaulas, išmestos išėdos’.
Šaltinis:
Мельничук 1984 (1986), 140
Antraštė:
mazgóti
Straipsnelis:
[Iki šiol literatūroje, skirtoje nostratinių kalbų lyginamajai fonetikai bei etimologijai, pateikti trys kamienai, kurių vidury derinasi du trankieji priebalsiai] 3. *m[o]C̄kə ar *m[o]śkə ‘praryti’ > ide. *mesg- ‘prausti, pasinerti’, ural. *mośke-, *muśke- ‘t. p.’. Ide. *mesg- reprezentuojamas: s. i. majjati ‘pa(si)neria, neria’, lie. mazgóti, la. mazgāt ‘prausti’, lo. mergo ‘panardinu’ ir t. t. Ural. *mośke-, *muśke- reprezentuojama es. mõske- ‘prausti’, erz. muśké ‘skalauti’, mokš. muškə- ‘t. p.’, mar. muška- ‘prausti’, kom., udmurt. mysky- ‘t. p.’, vengr. mos-, nen. māsa- ‘t. p.’
Šaltinis:
Долгопольский 1967 (1969), 299
Antraštė:
mazgoti
Straipsnelis:
Daugelyje ide. kalbų (taip pat ir ne ide. kalbų) dažnai vartojami skirtingi žodžiai sąvokai ‘plauti’ žymėti, pagal tai, kas yra plaunama (ar a) visas kūnas, ar rankos, veidas, ar b) indai, drabužiai ir t. t.), pvz.: s. ang. þwēan (a) ir wæscan (b) ir t. t. Dažnai vienas iš dviejų veiksmažodžių vartojamas reikšmėmis ir a), ir b), o kitas tik a) arba b) (r. myt’, le. myć ‘plauti, mazgoti veidą, kūno dalis ir indus ir t. t.’, o le. prać, r. stirat’ tik ‘plauti drabužius’. Lie. mazgoti, la. mazgāt giminiški s. i. majj- ‘skęsti, pasinerti’, lo. mergere ‘pasinerti’, visi < ide. *mezg-. Kiti ide. kalbų žodžiai, išskyrus paveldėtų žodžių grupes (< ide. *neigʷ- ir ide. *lou- abu ‘plauti’), siejami su sąvokomis ‘vanduo’, ‘drėgnas’, ‘trinti’ ir pan.
Šaltinis:
Buck 1949, 578–579
Antraštė:
mazgóti
Straipsnelis:
žr. maišyti
Šaltinis:
Vendryes LEJA, m42
Antraštė:
mazgóti
Straipsnelis:
[Aptariami seniausi ide. skoliniai į finų-ugrų kalbas.] Pietų estų mõske- ‘waschen’, vengrų mos- ‘id.’, etc. < ural. *mośke- yra iš ide. *mezg- (plg. lie. mazgóti ‘waschen’, s. i. majjáyati ‘versenkt, taucht unter’).
Šaltinis:
Koivulehto 2004, 281
Antraštė:
mazgóti
Straipsnelis:
[Svarstomi ankstyvieji ide.-uraliečių kalbų kontaktai, prasidėję prauraliečių epochoje.] Uraliečių mośke ʻмытьʼ = estų mõske (marių ir Permės formos rodo *u, dėl ko Redei 1986, 40-43 rekonstravo *muśke, nors toks nereguliarumas yra įprastas, kai kalbama apie skolinius) kilo iš ide. *mozg- (tiksliau iš kauzatyvo-iteratyvo ide. *mozg-éye/o, atitinkančio s. i. majjáyati ʻпогружает, окунаетʼ arba iš iteratyvo ide./ ikibaltiškojo *mozg-ah₂-ye/o, atitinkančio lie. mazgóti, kilusio iš ide. šaknies *mezg- ʻокунатьʼ).
Šaltinis:
Койвулехто 1988-1996 (1997), 156
Antraštė:
mazgóti
Reikšmė:
wash
Straipsnelis:
Galima kalbėti apie ryšį tarp šaknies *mesg- ‘dip under water, dive’ (plg. lo. mergō ‘plunge, dip’, lie. mazgóju ‘wash’, s. i. májjati ‘sinks’) ir šaknies *med- ‘become wet, become fat’ (plg. lo. madeō ‘be wet’).
Šaltinis:
Milizia 2012, 376

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas