Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: megti, lalauninkas, pumpuras.

Antraštė:

mė́gti

Reikšmė:

jausti pasitenkinimą kuo, patraukimą kam

Straipsnelis:

[Čia pateikiamas ne ištisinis senųjų germ.-bl. leksikos izoglosų sąrašas, todėl jis gali būti žymiai papildytas:] 18. Izoliuoti giminystės terminai (go. mēgs, šv. måg, s. isl. māgr ‘(po vedybų) atsiradęs giminaitis’, s. ang. mǣg, s. saks., s. v. a. māg ‘giminaitis’) [79] remiasi šaknimi *mē̆gh, kuri pažįstama ir bl. kalboms, plg. lie. mė́gstu (mė́gmi), mė́gti ‘jausti pasitenkinimą kuo, patraukimą kam’, mėgìnti ‘bandyti’, la. mêgt ‘būti tinkamam’. Plg. dar: s. isl. sveinn ‘vaikinas; piemuo’, sveit f. ‘karių būrys’, s. saks. swēn ‘kiaulių bandos piemuo’, s. ang. swān ‘piemuo; kiaulių piemuo; poetas; vyras; karys’, s. v. a. (ge)swīo ‘šešuras, dieveris’, s. v. a. geswīe ‘moša (vyro sesuo); marti’, bl. kalbose lie. sváinis ‘sesers žmonos vyras’, la. svainis ‘žmonos brolis’, svaine ‘moša (vyro sesuo); marti’, le. sváinė ‘žmonos sesuo’. Plg. r. свояк, свояченица.

Šaltinis:

Чемоданов 1961, 80

Antraštė:

mė́gti

Straipsnelis:

[Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais.] Bendrosios slavų formoms mogǫ, *mokti ‘galėti’, *moktь ‘galia’ paaiškinti [70] Pokorny IEW, rekonstruoja *mag̑h-. Jis skiria keturias skirtingas ide. šaknis, prie kurių pateikiama atitinkama medžiaga: *mē̆gh- ‘palankus, malonus, linksmas’ (Pokorny IEW, 707), prie kurios gr. περιημεκτέω ‘nepatenkintas’ (iš *ἄ-μεκτος, go. mēgs ‘žentas’, s. ang. mǣg ‘giminiškas per vedybas’ ir lie. mė́gstu // mė́gmi, mė́gti, la. mêgt yra nurodomi. Pokorny IEW medžiaga gali būti papildyta baltų duomenimis. Pagal Fraenkelį: lie. magė́ti ‘patikti, būti pagal skonį’, magùs ‘žavus, norimas, malonus’, kurie traktuojami kaip turintys apofoninį laipsnį šaknies mėg- (mė́gti) etc. ir susiję su lie. mãgulas, toliau – su sl. mogǫ etc. ir go. mag etc. (plg. Fraenkel LEW, 395, 425–426). Mes galime abejoti, ar iš tiesų Pokorny’o nurodomos šaknys yra atskiros. Tikslingiau jas būtų sutraukti į bendrą formalų ir semantinį vardiklį. Pirmiausia, *mē̆gh ‘palankus’ etc. ir *meg̑(h)- ‘didelis (gross)’ gali būti sujungti į bendrą formą *meg̑(h)- su pagrindine reikšme ‘galingas, didelis’, tada ‘sugebąs, geras’ etc., paskui *magh- // *māgh- ‘galėti, galia’ ir *mag̑h- ‘kovoti’ gali būti sujungti ir sutrumpinti į formą *meHg̑h su pagrindine reikšme ‘galėti, turėti galią’ etc. Tačiau formos su a (ide. *mag̑h- ‘kovoti’ ir magh- // *māgh ‘galėti, galia’) nėra pirminės, o skolintos iš ide. šiaurės, pvz., germanų, kur nėra skirtumo tarp o : a. [71] Todėl šios dvi šaknys gali būti sutrauktos į *meg̑(h)- ‘galėti, turėti, galia’. [72]

Šaltinis:

Gołąb 1972, 71–72

Antraštė:

mė́gti

Reikšmė:

jausti pasitenkinimą kuo; jausti kam patraukimą, palankumą

Straipsnelis:

Germ. mag ‘galiu, įstengiu, kann’ (go. mag ‘galėti, įstengti’, s. isl. má ‘galėti, įstengti, privalėti’, s. ang. mæg ‘t. p.’, s. fryz. mei ‘t. p.’, s. v. a. mag ‘t. p.’, v. v. a. mugen) [smulkiau dėl germ. lyčių vokalizmo žr. tekste – A. G.] [342] patikimai galime gretinti tik su sl. kalbų atitikmenimis. Germ. veiksmažodžių klasėje čia lauktiną e balsių kaitos laipsnį (e-Ablaut) vargiai begalime įrodyti, plg. s. air. (H) do-for-maig ‘didėti, pridurti, pridėti’, s. sl. mogǫ, mošti ‘galėti, pajėgti’, s. i. (H) maghá- ‘dovana, auka, darbo užmokestis, atlyginimas, turtas, lobis’, toch. A mokats ‘stiprus’. Abejotinas dalykas yra germ. leksemas gretinti su tam tikrais ilgo šaknies vokalizmo žodžiais, kuriuos fonetiškai vieną su kitu susieti yra painus dalykas, plg. lie. mė́gstu (-iu), mė́gti ‘jausti pasitenkinimą kuo; jausti kam patraukimą, palankumą’, plg. la. mêgt ‘įstengti, pajėgti, tikti, būti tinkamam, būti įpratusiam’; nykstamojo balsių kaitos laipsnio magė́ti ‘imti norui, rūpėti, gefallen, angenehmen sein’, gr. μᾱχανά ‘Mittel, Hilfsmittel, Kunstgriff’. Kitoks fonetinis variantas lie. mokė́ti ‘galėti, apie ką nusimanyti, žinoti, kaip ką atlikti’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 342–343

Antraštė:

mė́gti

Reikšmė:

be pleased

Straipsnelis:

Ide. *mǣg- etimologiją pateikė Pokorny’as (IEW 707), žr. *mǣgh. Jis susiejo gr. peri-ēmektéō ‘būti nelinkusiam, nenorinčiam (be unwilling)’ ir lie. mė́gti ‘be pleased’ (ir tai papildomas giminiškas baltų žodis). Sanskrito veiksmažodis maháyati ‘mėgti’, kurį taip pat pateikė Pokorny’as (ir kuris paliudytų aspiruotąją formą < *megʰ-), iš tiesų šiai šakniai nepriklauso (žr. Mayrhofer KEWA, 1956–1980, s. v.). [Ide. šaknį *mǣg- tęsia go. megs ‘žentas’, s. isl. mágr- ‘vedybų giminaitis’, s. ang. mǣg, s. saksų, s. v. a. māg, v. v. ž. māc ‘giminaitis’ ir kt.; pirminė *mǣg reikšmė, kaip matyti, buvo ‘vedybų vyriškos lyties giminaitis’.] Gr. ir lie. formų gretinimas su žodžiais, reiškiančiais ‘žentas (vel sim.)’ semantiškai nėra aiškus. Sąsaja turi ir formalių sunkumų. Gr. ir bl. formos tarpusavyje dera semantiškai ir veikiausiai galėtų reprezentuoti *h₁meg- (žr. R. Beekes, HS 1996, CIX, 215–236).

Šaltinis:

Boutkan 1998, 122

Antraštė:

mė́gti

Straipsnelis:

[Šaknys, kurių s-mobile stovi prieš priebalsį, tėra vien struktūriniai šaknų, turėjusių komponentą s po priebalsio (minėtas priebalsis gali būti išplėstas) variantai:] 4. Paprastoji šaknis *ms- II ‘tempti, liesti’ reprezentuojama šiais vediniais: variantai *m- – s. i. meghaḥ ‘debesis’, mih- ‘rūkas, lietus’, arm. mēg ‘rūkas’, gr. μογος-τόκας ‘deivės, pagreitinančios gimdymą, epitetas’, μόγος ‘sunkus darbas, įtampa’, μέγας ‘didelis, ilgas’ (< *‘ištemptas’), μειδιάω ‘šypsausi’, μύζω ‘(iš)čiulpiu’, lo mulgeo ‘melžiu’, go. milhma ‘debesis’, mikils ‘didelis’, s. v. a. mihhil ‘didelis’, milchu ‘melžiu’. ol. trm. miggelen ‘dulkti’, lie. mė́gti, mãga ‘norisi’, mãginti ‘sukelti apetitą, žavėti’, miegóti, miglà ‘rūkas’, mìelas (mýlas), mùkti ‘išsilaisvinti; pabėgti’, maũkti ‘(su)tempti’, mìlžti, s. lie. megsta mi ‘man patinka’ (< *‘vilioti, traukti prie savęs’), la. miêgt ‘užmerkti akis’, mil̃zt ‘užtemdyti debesimis, apsiniaukti’, prasl. *mogti ‘galėti’ (< *‘traukti, tempti’), *permogti ‘nugalėti’ (< *‘pertempti’), mьgla, migъ, mignǫti ‘mirktelėti’, měžiti ‘merkti, markstyti’, milъ ‘mielas’, mъknǫti ‘tempti, tampti, judinti’, mykati ‘traukčioti’, *ml̥zti ‘melžti’, slovk. vymáhat’ ‘reikalauti, ištempti’.

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 142