Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
megzti
.
Rezultatai
Antraštė:
mezgù
Straipsnelis:
žr.
mazgas
Šaltinis:
Windekens 1976
, 281
Antraštė:
megsti
Straipsnelis:
žr.
mazgas
Šaltinis:
Buck 1949
, 551
Antraštė:
mègsti
Straipsnelis:
Pirminė kamieno r.
моск-
reikšmė lieka neaiški, tačiau iš žodžio
москотье
vartojimo senuosiuose raštuose galime spėti, kad ši leksema įvardijusi vilnonius mezginius ir, galbūt, dirbinius iš gelumbės. Tokiu atveju
моск-
< ide. *
mezg-
/
mesk-
‘megzti, pinti’, plg. lie.
mezgù
,
mègsti
,
mãzgas
, la.
mazgę
‘mazgas’, lie.
makstýti
(
ks
<
sk
) ‘pinti’, s. v. a.
mâsca
, s. ang.
mǣs-
, s. isl.
mǫskvi
‘kilpa’. Abejojant čia skiriamas ir r.
мозгарь
‘voras’ (Pokorny IEW, 746; Fraenkel 427; Trautmann BSW 172 e. a.).
Šaltinis:
Львов 1980 (1982)
, 117
Antraštė:
mègzti
Straipsnelis:
[W. Couvreras (W. Couvrer. B-Tocharische Etymologien. – Archiv Orientální 18, 1950, 126–130) paskelbė seriją etimologijų, kurias pats autorius laiko patikimomis. Tarp pastarųjų norėčiau išskirti vertingus toch.-bl. sugretinimus:] Toch.
meske
‘saitas, sąsaja’ : lie.
mẽgsti
‘surišti’; lie.
mazgas
rodos esąs tikslesnis atitikmuo, o vietoj
mẽgsti
, galbūt geriau pateikti
mègzti
,
mẽzga
.
Šaltinis:
Топоров 1963c
, 241
Antraštė:
mẽgsti
Reikšmė:
rišti, megzti
Straipsnelis:
Toch. B fragmentas 527 b I mums pateikia kitą žodį, susijusį su ševeliūra. Kalba eina apie *
mäskurats(ts)e
‘turintis kasą’, posesyvinis vedinys su
-tstse
iš senojo *
mäṣku
(vėliau > *
mäṣk
arba
mṣäk
) ‘kasa’. paliudytu com. pl. forma
nauṣañneṃ mäṣkwaceṃmpa
sanskritiškai verčiama
purāṇajaṭila-
‘ehemalig Flechten tragend (=
jaṭilapūrvaka-
)’. Jis aiškiai yra giminiškas su ide. *
mez-g-
‘rišti, pinti, raizgyti’ etimologine grupe, kuri apima lie.
mẽgsti
‘rišti, megzti’,
mazgýti
‘megzti’,
makstýti
‘pinti’, s. v. a.
masca
, s. isl.
mǫskvi
‘akis’, galbūt taip pat ir su r.
mizgírĭ
, trm.
mazgárĭ
‘voras’ (Vasmer REW II, 87, 133). Ši šaknis yra reprezentuojama toch. A
masäk
, B
meske
‘ryšys, sąjunga, susivienijimas, sandūra, sąnarys; kaspinas’ < *
moz-g-o
, kamienas, kurį taip pat turi lie.
mãzgas
, la.
mazgs
‘mazgas’ (Van Windekens, Le tokharien I, 285 su bibliografija; plg. dabar taip pat B. Čop, Miscellanea Tocharologica I [Ljubljana, 1975], 56, išn. 11a). Be abejo, toch. B *
mäṣku
reikia iškelti *
ms-eg-u
,
-eu-
kamienas su pilnu priešgalūniniu laipsniu, kuris turėjo duoti *
mṣäku
(*
s
palatalizacija prieš *
e
) > *
mṣku
(
ä
susilpnėjimas nekirčiuotame atvirame skiemenyje) > *
mäṣk(u)
(įspraustinio
ä
atsiradimas). Taip pat galima galvoti apie prototipą *
mez-g-u-
, bet tada reikia pripažinti gana neįprastą toch. B
s
perėjimą į
ṣ
prieš kitokį negu
t
priebalsį (plg. Van Windekens, Le tokharien I, 75).
Šaltinis:
Isebaert 1977a
, 140
Antraštė:
mezgu
Reikšmė:
surišti, pinti
Straipsnelis:
[Praslaviškoji s.-kr. kalbos leksika: *
moždžěnikъ
–
можда̀нӣк
‘vienas pleištų, kurių dvejetas sujungia ratlankį’ (Miličetić: Крк). S.-kr.
можда̀нӣк
‘sujungiąs pleištas’ turi keletą etimologijų. RJA (VII, 32) autoriai s.-kr. žodį lygina su lie.
mezgu
‘surišti, pinti’,
mãzgas
, vok.
Masche
‘спонка’. [45] Olštiras (Olštir K. Japodi. – Etnolog III, 1929, 103) r. leksemą
мазгaрь
,
мизги́рь
‘voras’ < *
mazgarь
, *
mězgyrь
taip pat priskiria šakniai *
mā̆/c̄̌zg/k-
. Dėl slov.
mozník
,
zamuzka
ryšio su lie.
mazg-
,
mezg-
žr. Zubaty’o straipsnį (Zubaty J. Etymologien. – AfslPh XV, 1893, 479). Antra vertus, K. Strekeljis (Strekelj K. Slav. Wortdeutungen. – AfslPh XXVII, 1905, 55–56) laiko, kad minėtas s.-kr. žodis (lygia greta su slov.
mozník
,
zamȏzka
,
mozgȃj
, č.
mozek
, le.
możdzeń
, kurių reikšmės ‘sutvirtinąs, sujungiąs kaištis’ artimos s.-kr. žodžio reikšmėms) siejasi su sl. *
mozgъ
(1) ir lygintinas su gr.
μόσχος
‘šaka, slenkstis, atžala’
Šaltinis:
Петлева 1971 (1973)
, 45–46
Antraštė:
mègzti
Straipsnelis:
žr.
mastas
Šaltinis:
Gliwa 2002a
, 262
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas