Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: meisa, cipresas, mažką, beržtva, grūda, piršis, mulvyti, čebėti, dalbytis.

Antraštė:

meisa

Reikšmė:

mėsa

Straipsnelis:

Forma meisa (Kuršė́nai, Raudė́nai, Ùžventis ir kt.) yra veikiausiai kilusi iš mensa dėl poliarizacijos, panašiai kaip áižuolas, áržuolas, áužuolas ← ánžuolas (literatūrinėje kalboje ‘ąžuolas’), ž. ọ̃ršọs ← ọ̃nšọs < vanšas (‘vą̃šas’ literatūrinėje kalboje), bruišė / bruñšė ‘kuoja, rauda’

Šaltinis:

Vitkauskas 1978, 65

Antraštė:

meisà

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti vadinamąją pirminę baltų k. leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje.] Mėsa. Senas baltiškas pavadinimas *mensā – giminiškas su s. sl. męso, le. mięso bei s. i. mānisám neutr., vedų mās-, acc. mā́ḥ, toch. B misa pl. tantum ir išliko pr. kalboje: mensā, menso bei tarmėse: la. mìesa, lie. ž. meisà. Bendrinėse kalbose įsigalėjo nauji žodžiai: lie. mėsà, paskolinta iš br.; la. – neaiškios kilmės gaļa.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 228

Antraštė:

meisa

Reikšmė:

mėsa

Straipsnelis:

žr. menca

Šaltinis:

Vitkauskas 1994, 109 t.

Antraštė:

meisa

Reikšmė:

mėsa

Straipsnelis:

Pr. mensā [‘mėsa’] atitinka […] la. meßa (la. Enchiridione), kuris […] savo ‘mėsa’ reikšmę išplėtė; reikšmės neplėtė pr. mensā, panašiai kaip žem. meisa ‘Speisefleisch’. Tad mensā, meisa ir meßa, didelė tikimybė, kilę iš bl. *mensā́ f. ‘mėsa’, šis savo ruožtu reikėtų kildinti iš ide. *memson neutr. ‘t. p.’ (sen. kolektivum), plg. s. i. māṃsám, go. mimz, s. sl. męso ir kt. ‘t. p.’.

Šaltinis:

Euler 1983, 31

Antraštė:

mẽisà (meĩsà)

Reikšmė:

mėsa

Straipsnelis:

žr. mėsa

Šaltinis:

Girdenis 2006a, 187–203

Antraštė:

meisa

Straipsnelis:

Straipsnyje remiantis baltų kalbų duomenimis nagrinėjama skaičiaus kategorija slavų kalbose. Degtiarevas mano, kad formos, neturėjusios skaičiaus kategorijos su galūne *-ā (<*-aH) vėliau tapo bevardės giminės daugiskaitos formomis, o kai kurios formos vėliau virto ir moteriškosios giminės vienaskaitos formomis. Sl. *męsa (dgs.), pr. mensā, menso (bev. g. dgs.) žemaičių meisa, la. mìesa ‘тело, плоть’.

Šaltinis:

Дегтярев 1989, 44

Antraštė:

meisà

Reikšmė:

мясо

Straipsnelis:

Sl. pl. МАСА ‘мясо, тело’ yra senas kuopinis bevardės giminės žodis, plg. pr. sg. menso /mensā/ f., lie. trm. (žemaičių) fem. meisà ‘мясо’, la. arch. mìesa ‘живое тело, плоть’ < bl.-sl. *mensā, dar plg. ide. atitikmenis: s. i. māṃsám n., arm. mis, go. mimz n., toch. B. misa n. ‘мясо’. Dar žr. mėsa

Šaltinis:

Дегтярев 1994, 38