Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: menkė, stugė, ugniakuras, jėras, Leitė, slankioti, dunksoti, makstyti, balvonas, skarinis, prikurti, stengrus, ginklas, dreikti, plautai, stangus, klyvoti, rangus, dverti, barsas, eisena, tytyti, klotai, jeknos, vairas, svirna, deja.

Antraštė:

ménkė

Straipsnelis:

[Aptariami rusų skoliniai Sibiro kalbose] Su lie. ménkė, la. mȩñca ‘треска’ gali būti susiję su prasl. *mьn‘ь tik šaknimis. Nors prasl. *mьn‘ь gali būti ne slavų kilmės, plg. iš prasl. *mьn‘ь atsiradusius ru. менди́р ‘налим’, kurio forma gali būti patikslinta pagal chakų миндiр, kurio kilmė iš rusų kalbos yra priimtinesnė nei lyginimas su tuvių mezil ar jakutų byjyt ‘ленок’. Chakų миндiр tiksliai nurodo, kur paplitęs ru. менди́р – Krasnojarsko krašto pietūs. Ru. менди́р ‘налим’ gretintinas su ru. ме́ндан, ме́нтюг, ментюг, ментюк, le. miętus, o visi yra susiję su ru. trm. мень ‘id’. Finougrų faktai leidžia gretinti su *mьn‘ь, tačiau negali būti šių slavų žodžių šaltinis. Mordvių mokšų mäntuk, erzių mentuk, marių men ‘id’ yra rusų kilmės, tačiau neatmestinas ir vėlesnis skolinimas iš rusų tarmių.

Šaltinis:

Аникин 2003, 105-106