Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: mentė, daiga, dilgė, gumulžis, sūras, gynas, puota, pildyti, rotstubė, pigus, kutėti, babras, belžti, lenkti, tipsoti, šapalas, liunginti, raumi, kryksmas.

Antraštė:

meñtė; mentė̃

Reikšmė:

(medinė ar metalinė) lopetėlė (dabar dažniausiai mentalui męsti (maišyti), bulvėms kasti, skiediniui krėsti, irtis ir pan.

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. мянта́шка, мянту́шка, мянтэ́шка, мянты́шка (ir jų variantai su priesaginiu -ж-) ‘pustyklė, medinė lentelė (lopetėlė) dalgiui galąsti’ bei kiti мент- pustyklės pavadinimai užima didesniąją dalį (pietinę) visos Baltarusijos teritorijos. Retesni nepriesaginiai мянта́, мянця́, ме́нта, ме́нця, žr. A(K) 264 nr., plg. БРЦ 600. Tos pat reikšmės ir ukr. манта́чка (kartu su мaнта́чити ‘pustyti (dalgį)’). Dėl fonetikos pagunda laikyti lituanizmu (baltizmu) labai didelė. Tokiu atveju ме́нта (мянта́), ме́нця (мянця́) < lie. meñtė (mentė̃) ‘(medinė ar metalinė) lopetėlė (dabar dažniausiai mentalui męsti (maišyti), bulvėms kasti, skiediniui krėsti, irtis ir pan.)’, o vėliau iš paskolinto daiktavardžio atsirado veiksmažodžis мянцíць ‘pustyti (dalgį)’ (plg. ir lie. trm. menčiuoti ‘pustyti’) lengvai galėjo būti prisidaryta (iš dkt. ir vksm.) įvairiausių priesaginių vedinių; iš dalies, žinoma, buvo galima ir lietuviškos deminutyvinės priesagos substitucija, plg. lie. trm. mentẽlė ‘pustyklė’. Baltarusių žodžius skoliniais jau yra laikę Stankevičius К V 176 ir Morkūnas su Vidugiriu LKK VIII 233.

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 65–66

Antraštė:

mentė̃

Straipsnelis:

Baltų ē kamieno kilmė yra trejopa. Kai kurie žodžiai kilę iš eH kamieno, pvz., lie. mentė̃, šãkės, plg. s. i. mánthāh, śā́khā, galbūt ir lie. žvaigždė. Šie žodžiai įgijo kitas priesagas slavų kalbose, pvz., le. mątew, gwiazda, (dial.) pąć, plg. s. i. pánthāḥ. […] [Dar žr. medė, vilkė]

Šaltinis:

Kortlandt 1977, 324

Antraštė:

mentė

Straipsnelis:

žr. žvakė

Šaltinis:

Kortlandt 1997, 159