Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
miešti
.
Rezultatai
Antraštė:
miẽšti
Straipsnelis:
miẽšti
,
maišýti
ir pan. siejami su r.
месить
,
мешать
[Fraenkel LEW 450–451]. Spėjama, kad r.
мешать
‘trukdyti’ ir kt. (< sl.
měšati
) yra giminiški le.
mieszkać
‘gyventi’, r.
мешкать
‘delsti’ ir pan.
Šaltinis:
Петлева 1986–1987 (1989)
, 69-71
Antraštė:
miẽšti
Straipsnelis:
Gr. μείγυνμι esamasis laikas ‘sumaišyti, prijungti’ [...]. Gr. μειγ-/μιγ- su dorsaliniu sonoriniu yra izoliuotas. Kitos kalbos turi dorsalinį duslųjį
meik-
, plg. s. i.
miśrā-
, kuris atliepia baltų kalbose lie.
misras
[tikriausiai
mišras
– J. K.] ‘sumaišytas’. Lie. dar pateikia veiksmažodį
miešiù
,
miẽšti
, s. sl. turi kauzatyvą
měšǫ
,
měsiti
‘(su)maišyti’. Morfologijos požiūriu μείγνῡμι, atrodo, gali būti inovacija (kaip ir tam tikras skaičius esamojo laiko su -νῡμι), kilusi turbūt iš aoristo. Gr. μίσγω atliepia tam tikras skaičius praes. formų, išvestų iš
-ske/o-
iš *
meik-
, germ. kalbų s. v. a.
miscan
, keltų kalbų air.
mesc-
perėjo į
-ā-
tipą
mescaim
‘maišau’, lo.
misceō
perėjo į
-ē-
tipą. Pagaliau s. i. turi sigmatinius kamienus: su reduplikacija
mimikṣati
‘maišyti’ (greičiausiai dezideratyvas), perf. med.
mimikṣē
, kauzatyvas
mekṣayati
‘judina’. Vardažodinė forma
āmikṣa
‘varškė’: šios formos padeda paaiškinti lo.
mixtus
.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 677
Antraštė:
miešiù
Straipsnelis:
žr.
naša
Šaltinis:
Fecht 2010
, 192–193
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas