Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
miẽšti
Straipsnelis:
miẽšti, maišýti ir pan. siejami su r. месить, мешать [Fraenkel LEW 450–451]. Spėjama, kad r. мешать ‘trukdyti’ ir kt. (< sl. měšati) yra giminiški le. mieszkać ‘gyventi’, r. мешкать ‘delsti’ ir pan.
Šaltinis:
Петлева 1986–1987 (1989), 69-71
Antraštė:
miẽšti
Straipsnelis:
Gr. μείγυνμι esamasis laikas ‘sumaišyti, prijungti’ [...]. Gr. μειγ-/μιγ- su dorsaliniu sonoriniu yra izoliuotas. Kitos kalbos turi dorsalinį duslųjį meik-, plg. s. i. miśrā-, kuris atliepia baltų kalbose lie. misras [tikriausiai mišras – J. K.] ‘sumaišytas’. Lie. dar pateikia veiksmažodį miešiù, miẽšti, s. sl. turi kauzatyvą měšǫ, měsiti ‘(su)maišyti’. Morfologijos požiūriu μείγνῡμι, atrodo, gali būti inovacija (kaip ir tam tikras skaičius esamojo laiko su -νῡμι), kilusi turbūt iš aoristo. Gr. μίσγω atliepia tam tikras skaičius praes. formų, išvestų iš -ske/o- iš *meik-, germ. kalbų s. v. a. miscan, keltų kalbų air. mesc- perėjo į -ā- tipą mescaim ‘maišau’, lo. misceō perėjo į -ē- tipą. Pagaliau s. i. turi sigmatinius kamienus: su reduplikacija mimikṣati ‘maišyti’ (greičiausiai dezideratyvas), perf. med. mimikṣē, kauzatyvas mekṣayati ‘judina’. Vardažodinė forma āmikṣa ‘varškė’: šios formos padeda paaiškinti lo. mixtus.
Šaltinis:
Chantraine DEG, 677
Antraštė:
miešiù
Straipsnelis:
žr. naša
Šaltinis:
Fecht 2010, 192–193

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas