Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
miežis
Straipsnelis:
[rec. Z. Gotąb straipsnis iš ABSl XIV, 1982] Prie straipsnyje pateiktų abejotinų etimologijų galima priskirti ir O. Šrederio [Schrader O. Reallexicon der idg. Altertumskunde I p. 504] perimtą [...] lie. miẽžių siejimą su sl. *mězga (ide. *mōi-ĝh-sk̑ā), vediniu iš veiksmažodinės šaknies *meigh- ‘šlapinti’ (patikimesnis siejimas su la. màize ‘duona’, kuris savo ruožtu gretinamas su ir. maiz- ‘sėti’) [FruW 451 ir kt.]
Šaltinis:
Palionis 1987, 82
Antraštė:
miẽžis
Straipsnelis:
Lie. miẽžis, la. miezis, pr. moasis. Tai tik baltams būdingas pavadinimas. Prūsiškas pavadinimas turi kitą balsių kaitos laipsnį. Tos pačios šaknies, kaip baltiškieji miežio pavadinimai, yra veikiausiai ir la. maize ‘duona’, kurio šaknies vokalizmas atitinka pr. moasis < *maẽzis
Šaltinis:
Sabaliauskas 1958a, 456
Antraštė:
miẽžis
Reikšmė:
spuogas akyje
Straipsnelis:
Lie. miẽžis ‘pūlinis spuogas akies voko krašte’ yra atsiradusi reikšmės iš lie. miẽžis (miežỹs) ‘miežių grūdas’, tačiau tokią reikšmę ‘spuogas akyje’ turi daugelio Europos kalbų žodis miẽžis, plg. slov. jéčmen, le. jęczmień, r. ячме́нь ir kt. Paprastai manoma, kad šie pavadinimai Europos kalbose išplito iš lo. hordeolus (hordiolum) ‘t. p.’ (: hordeum ‘miežiai’), kuris verstas iš gr. κριθή ‘miežis (grūdas), (ppr. pl.) miežiai’, jau Hipokrato vartotas ir akių ligai vadinti. Lie. miẽžis) reikšme ‘spuogas akyje’ pasirodo antrajame Sirvydo žodyne, kur verčiant nebuvo tiksliai kopijuotas (s.) le. jęczmyk ‘t. p.‘ miežiai’ – pavartota ne deminutyvinė forma, aiškintina ne gretimo lo. (iš tikrųjų gr.) crithe įtaka, o tuo, kad miẽžis jau kiek anksčiau gretimų slavų kalbų pavyzdžiu buvo šalia įgijęs ‘spuogo akyje’ reikšmę. La. mìezis reikšmė (ret.?) ‘spuogas akyje’ gal irgi atsiradusi dėl slavų poveikio, o BK įsigalėjęs la. miežgrauds ‘spuogas akyje’ laikytinas v. Gerstenkorn ‘t. p.’ vertiniu.
Šaltinis:
Urbutis 2000c, 102
Antraštė:
miẽžis
Reikšmė:
стебель и одно зернышко ячменя
Straipsnelis:
žr. miežiai
Šaltinis:
Дегтярев 1989, 47

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas