Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: miežys.

Antraštė:

miežỹs

Straipsnelis:

[Trubačiovas savo studijoje „Iz slavjano-iranskix leksičeskix otnošenij“ (Э 1965 (1967), 3–81) 12 p. gretina] iran. maiz- ‘sėti’ : lie. miežỹs, la. mìezis ‘miežis’. Lyginimas yra problemiškas, nes abi pusės nėra pakankamai aiškios. Dėl ir. kalbų Bartholomae’jus [...] pateikia s. av. maēz- ‘saugoti’, (praes. 3) mīza ‘rūpestingai prižiūrėti [207] (galvijus)’ (< i.-ir. *smaiγ-) ir gretina su v. v. a. smeichen ‘gražinti, daryti gražų’. Rodos, bent jau s. ir. kalbai reikšmė ‘sėti’ nėra priskirta patikimai. Fraenkelis LEW, 451 mini gausius bl. vardažodinius plėtinius, pvz., be jau nurodytų, la. màize, pr. moazis ‘miežis’, bet nepateikia etimologinio aiškinimo. Dėl problemiško ir. žodžių reikšmės nustatymo ir etimologinių duomenų neskaidrumo netiktų dabar daryti toli siekiančias išvadas. Pokorny’as minėtų darinių nepateikia ir, matyt, taip pat neturi atitinkamos pradinės šaknies [59 išn.: Lie. miežỹs ir kt. B. Čopo vieno pokalbio metu buvo susieti su ide. *meit(h)- (Pokorny IEW, 7 (5), taigi *mei-g̑h-.].

Šaltinis:

Cvetko-Orešnik 1983, 206 t.

Antraštė:

miežỹs

Straipsnelis:

Toch. B mī̆ṣe, miṣṣe (lok. mīṣene, pl. miṣenta) ‘(etwa) Genuss, Reichtum, Besitz, Segen, Wohltat, Betrag, Lohn’ buvo sugretintas su s. i. (budistų) āmiṣa- ‘wordly things, possessions, enjoyments’. Ši giminystė yra arba pirminė (Couvreur, Or. Gand 4, 1967 [1969], p. 155), arba antrinė (Van Windekens Le tokharien I, p. 632–633). Pirmąją iš šių interpretacijų reikia atmesti, s. i. āmiṣa-, be abejo, kildintina iš *-miso- (ide. *mey- ‘džiaugtis, linksmintis, gerėtis’, plg. Kuiper, Acta Or. 12, 1934, p. 233–234); antra vertus, skolinio temą [135], norint paaiškinti a- aferezę, privalome remtis nežinoma tarpine kalba. Tiesa, šiam sunkumui galima užkirsti kelią, manant, kad B mīṣe, miṣṣe kilo iš s. i. miṣa- ‘apgavystė’, iš kur galbūt ‘praturtinimas, puošimas; pelnas, nauda’. Iš tikrųjų, tik reikia paklausti, ar B mīṣe, mī̆ṣṣe nėra pasiskolintas iš sakų miṣa-, miṣṣa- ‘field, seed’, kurio etimologiją yra išdėstęs Bailley, BSOAS 18, 1956, p. 32–42 (atsisakęs ankstesnio aiškinimo žurnale BSOAS 15, 1953, 538–539; taip pat žr. BSOAS 21, 1958, 40–47; Khotanese Texts IV, 115; Saka Documents Text [Corpus Inscriptionum Iranicum II, 5], p. 8): žodis reprezentuoja iranėnų *mixša- < *mig̑sa- (ide. *mey-g̑- ‘sėti’, av. mī̆ž- ‘id.’, lie. miežỹs ‘miežio grūdas’. Iš sąvokų ‘laukas, apsėta žemė’ visai natūraliai išsirutuliojo reikšmės ‘nuosavybė, turtingumas, pasisekimas, malonumas’ iš ‘vaisius, pelnas, nauda, geradarybė, palankumas’ [...]) Kad sakų žodis tikrai buvo plačiai paplitęs centrinėje Azijoje, patvirtina prakritų būdvardis miṣi, miṣiyā (kalbant apie dirbamą žemę), -īya- vedinys iš miṣa-.

Šaltinis:

Isebaert 1977a, 135–136

Antraštė:

miežỹs

Straipsnelis:

[Tarp jau anksčiau įvairių mokslininkų pateiktų baltų-iranėnų specifinių leksikos atliepimų minima:] ir. maiz- ‘sėti’ : lie. miežỹs, la. miezis...

Šaltinis:

Трубачев 1965 (1967), 12

Antraštė:

miežỹs

Straipsnelis:

I moasis (su -s- = z) E. 261 ‘miežiai’: lie. miežỹs, la. mi̇̀ezis, maize.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 262